Seimo „darbiečių” vadovybė apskundė Socialdemokratų frakcijos seniūnę etikos sargams. Ši dar kartą pabrėžė postais neprekiavusi.
Seimo Darbo partijos (DP) frakcijos seniūno pavaduotoja Virginija Baltraitienė parlamentinės etikos sargams apskundė Socialdemokratų partijos frakcijos, kurią neseniai papildė keli buvę „darbiečiai”, seniūnę Ireną Šiaulienę. DP frakcijos vadovybė aiškina, jog buvę kolegos susigundė socialdemokratų pažadais suteikti įvairių nuolaidų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti viešus Šaulienės pasisakymus bei ištirti, ar politikė nepažeidė skaidrumo, padorumo ir sąžiningumo principų, įtvirtintų Politikų elgesio kodekse.
Šį „darbiečių” žingsnį paskatino žiniasklaidos pranešimas, kad valdantieji socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai susikibo dėl Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko posto. Teigta, esą jis buvęs pažadėtas Jonui Jagminui už perėjimą iš DP pas socialdemokratus.
„Sutapimas: šiandien kaip tik yra kovos prieš stichines nelaimes diena. Darbo partijos frakciją ir tokį jos skundą galėčiau įvertinti tik kaip visišką stichinę nelaimę. Šie žmonės savo noru atėjo į mūsų partiją ir jokių postų jiems niekas nesiūlė”, – vakar LŽ teigė Šiaulienė.
Prieš dvi dienas į socialdemokratų gretas įsiliejęs Jagminas apie „darbiečių” skundą teigė išgirdęs tik iš LŽ. „Matydami Darbo partijos žlugimą ir joje esančias negeroves patys nusprendėme pereiti į rimtos ir stiprias tradicijas turinčios Socialdemokratų partijos gretas. Priėmė mus šiltai ir labai tvarkingai. Jokio turgaus čia nėra ir nebuvo. Toks skundas – visiškas nesusipratimas ir visiški kliedesiai, iš proto jie, matyt, išsikraustė”, – buvusių partiečių teiginius įvertino Jagminas. Politikas prisipažino neteikiantis tiek daug reikšmės komiteto pirmininko postui ir sakė paklusiąs socialdemokratų sprendimui.
Beje, vakarykštis lūžis valdančiųjų derybose dėl postų Seime parodė, kad minėto komiteto vadovo kėdė veikiausiai atiteks valstiečiams liaudininkams, o ne socialdemokratams.
Skundą pateikusi Baltraitienė LŽ tikino taip pasielgusi ne dėl keturių „darbiečių” perbėgimo pas socialdemokratus, o dėl Seime vykstančios partinės migracijos. „Tai aiški prielaida atsirasti politinei korupcijai ir visiškai amorali praktika. Bausmių nesitikiu, nes nėra įstatymo, reglamentuojančio tokių „bėglių” baudimą. Pirmiausia reikia keisti įstatyminę bazę, galbūt net Konstituciją. Tačiau tikiuosi, kad Etikos ir procedūrų komisija deramai įvertins tokį parlamentarų elgesį”, – kalbėjo Baltraitienė.
Politikų viliojimai į kitas partijas siekiant užsitikrinti daugumą parlamente nėra išskirtinis ir vien Lietuvai būdingas reiškinys. Tačiau, politologo Algio Krupavičiaus teigimu, nuo 2004 metų Seime tokia tendencija darosi vis ryškesnė.
„Tai rodo įsivyraujantį politinės sistemos nestabilumą šalyje. Ypač šios išcentrinės jėgos šiuo metu akivaizdžios Darbo partijoje, panašių bėdų turi ir liberalcentristai. Lietuvos politikoje viskas įmanoma. Tačiau mūsų, parlamentarų, požiūriu, kur kas naudingiau perbėgti iš vienos partijos į kitą išlaikant politinę įtaką ir postus. Toks nespastovus valdančiosios daugumos ir opozicijos jėgų santykis kartais gali grėsti net koalicijos griūtimi”, – LŽ sakė Krupavičius.