Kodėl lėtėja konteinerių krovos augimas?

Šiemet devynių mėnesių konteinerių krova, nepaisant to, kad rugsėjį buvo pasiektas mėnesio rekordas, palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, padidėjo tik beveik 5 proc.

Pernai 10 mėnesių krova, palyginti su 2004 m., buvo išaugusi 24,7 proc. Atsirado manančiųjų, jog taip yra todėl, kad pernai UAB Klaipėdos terminalo grupė (KTG), krovusi 60 proc. visų Lietuvos uoste perkraunamų konteinerių, nusipirko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) konteinerių terminalą ir visa konteinerių krova atsidūrė vieno savininko rankose, kuris nespėjo pasiruošti padidėjusiems konteinerių srautams.

O antras LKAB „Klaipėdos Smeltė” konteinerių terminalas esą neturįs jokių klientų ir bandąs pervilioti juos iš KTG siūlydamas mažesnę kainą. Apie tai, kokia iš tikrųjų šiuo metu yra konteinerių krovos situacija Klaipėdos uoste, kalbėjomės su KTG ir „Smeltės” generaliniais direktoriais Vaidotu Šileika bei Rimvydu Vaštaku.

Sumažėjo tranzitinių krovinių

Pernai Klaipėdos uoste buvo perkrauta 214 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). V. Šileikos teigimu, šiemet planuojama perkrauti 220-230 tūkst. TEU. Šiemet į KTG konteinerių terminalą bus investuota apie 9 mln. Lt, jo pajėgumas bus 300 tūkst. TEU.

Prieš tai buvusį spartų konteinerių krovos augimą sąlygojo kelios priežastys. Pirmiausia didėjo visuotinė konteinerizacija ir Lietuvoje daugelis krovinių buvo pradėti gabenti konteineriuose. Be to, vis didėjo Lietuvos eksportas ir importas.

Pastaruoju metu Lietuvoje tranzitinių krovinių augimas sustojo. Šiemet labai sumažėjo Lietuvos medienos, gabenamos konteineriuose į Ameriką, eksportas. Ši sritis, galima sakyti, visai apmirė, nes mediena, praūžus uraganams Švedijoje, kurie išlaužė miškus, į Ameriką dabar gabenama iš šios šalies.

Šiuo metu daugiausia tranzitinių krovinių gabenama iš arba į Baltarusiją, dalis – į Rusijos Kaliningrado sritį ir šiek tiek – į Vidurinę Aziją. Lietuva nėra daug gyventojų turinti šalis, jos poreikiai taip pat neauga labai sparčiai.

V. Šileikos teigimu, jeigu Lietuva neturės daug tranzitinių krovinių, o jos ekonomika sparčiai nebeaugs, konteinerių krovos didėjimas per metus taip pat nebus toks žymus – sieks 5-10 proc. Pasak jo, tam tikrų krovinių dalis vis tiek didės ir jie bus gabenami konteineriuose.

Rinkoje – nauji konkurentai

Kita priežastis – padidėjo tarptautinė konkurencija. Anksčiau Liepojoje, Ventspilyje konteineriai nebuvo kraunami, šiemet jie pradėti krauti ir šiuose uostuose. Turint omenyje, kad jie dar kraunami Rygoje, Taline, Kaliningrade ir Sankt Peterburge, konkurencija yra pakankamai didelė, nes iš esmės dalinamasi tais pačiais konteinerių srautais.

Tačiau rytinės Baltijos šalyse daugiausia konteinerių per metus perkraunama vis dar Klaipėdos uoste. Pavyzdžiui, pernai Rygoje buvo perkrauta tik apie 170 tūkst. Lietuvos uostą čia lenkia tik Rusijos Sankt Peterburgo uostas. Jis šiemet, ko gero, taps vienu iš uostų „milijonierių”, t. y. jame bus perkrauta daugiau nei 1 mln. TEU.

Kadangi pastaruoju metu šiek tiek daugėja tranzitinių krovinių, V. Šileika mano, kad šiemet antras pusmetis konteinerių krovos augimo atžvilgiu bus geresnis nei pirmas. Tai rodo ir rugsėjo rezultatai. Šį mėnesį KTG pasiekė mėnesio konteinerių krovos rekordą – perkrauta 20 tūkst. 185 TEU. Terminale per tą mėnesį aptarnauti 62 laivai, t. y. vidutiniškai po du laivus kasdien. V. Šileika tikisi, kad netrukus šis rekordas bus pagerintas. Artėja Kalėdos ir Naujieji metai, o prieš šventes konteinerių srautai padidėja.

Be to, kai kurie prarasti srautai jau atgauti. Metų pradžioje KTG neturėjo krovinių srautų į Kaliningradą. Kadangi šiame uoste atsirado problemų dėl konteinerių išdavimo, dabar tie srautai pasuko į Klaipėdą.

KTG terminalas pasiruošęs

Šiemet nuo rugpjūčio visi KTG konteineriai jau kraunami tik specialiame konteineriams krauti pritaikytame terminale, anksčiau priklausiusiame KLASCO. Senajame KTG terminale, kur anksčiau buvo kraunami konteineriai, dabar liko tik generaliniai kroviniai ir aptarnaujama ro-ro laivų linija į Kopenhagą ir Fredericiją. Abiejuose KTG terminaluose dirba apie 230 žmonių.

V. Šileikos teigimu, šiemet per 9 mėnesius konteinerių terminalas buvo galutinai pritaikytas padidėjusiems konteinerių srautams. Vietoj buvusių dviejų autotransporto įvažiavimo ir dviejų išvažiavimo juostų jau yra po tris juostas. Į šį terminalą perkelta visa krovos technika, sutvarkytos sandėliavimo aikštelės. Ten, kur anksčiau buvo sandėliuojama mediena, dabar yra įrengtos tuščių konteinerių aikštelės.

Atkeliauja nauji kranai

Lapkričio pradžioje tikimasi pradėti dirbti naudojantis vien tik naująja KTG terminalo konteinerių valdymo sistema. Ji leis pagerinti klientų aptarnavimo kokybę, sumažinti terminalo sąnaudas ir garantuoti greitą pasikeitimą informacija apie konteinerių judėjimą tarp KTG ir klientų, esančių įvairiose pasaulio šalyse.

Lapkritį į konteinerių terminalą turėtų būti atgabenti du nauji Švedijos „Kalmar” kompanijos pagaminti RTG kranai, skirti konteineriams sandėliuoti ir krauti aikštelėje. Kiekvienas jų kainavo daugiau kaip po milijoną eurų. Pradėti juos eksploatuoti tikimasi kitų metų sausį. Pradėjus dirbti šiems kranams turėtų paspartėti konteinerių išdavimas, sutaupytas būtų ir sandėliavimo plotas, nes tame pačiame plote bus galima sukrauti daugiau konteinerių.

Šiemet konteinerių terminale ketinama pradėti statyti 6700 kv. m dengtą sandėlį, skirtą konteineriuose esantiems kroviniams laikyti. V. Šileikos teigimu, konteinerių terminalas ir toliau tęs seną tradiciją perkrauti krovinius iš konteinerių į vagonus, į kitas transporto priemones, į sandėlius.

KTG konteinerių terminale įrengta ir muitininkams reikalinga detalaus patikrinimo vieta. Rugsėjo mėnesį amerikiečių muitininkų atstovai inspektavo terminalą, vertino jo pasirengimą prisijungti prie konteinerių saugumo iniciatyvos ir jokių pastabų neturėjo.

Patiria nuostolių dėl krantinių

Šiemet jau buvo aptarnauti 4 laivai ir „Smeltės” naujajame konteinerių terminale. Tačiau jis dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Į konteinerių krovos rinką kaip lygiateisis narys jis stos nuo kitų metų sausio. Tačiau kelis šimtus tuščių TEU jis jau perkrovė ir šiemet. R. Vaštako teigimu, kompanija su klientais dėl konteinerių krovos jau yra pasirašiusi 10 sutarčių. Kadangi konteineriuose paprastai gabenami brangūs kroviniai, jų siuntėjai yra gana atsargūs ir nori įsitikinti, ar naujame terminale jų krovinys bus saugus. Šiam procesui taip pat reikia šiek tiek laiko.

R. Vaštakas apgailestavo, kad dėl to, jog nebuvo laiku baigtos rekonstruoti „Smeltėje” krantinės, prie kurių bus kraunami konteineriai, bendrovei tenka skaičiuoti patirtus nuostolius. Tik šiemet liepos pabaigoje buvo galima pradėti naudotis keliomis krantinėmis iš aštuonių rekonstruojamų krantinių. O leidimas naudotis likusiomis krantinėmis gautas tik praėjusią savaitę. Jeigu krantinės būtų buvusios sutvarkytos dar pernai, kaip planuota, šiemet situacija būtų buvusi jau šiek tiek kitokia.

Pasak generalinio direktoriaus, žvalgytuvės „Smeltės” konteinerių terminale prasidėjo tik šiemet rugpjūtį, o 21 mln. litų kainavusi bendrovės konteinerių krovos technika stovi jau nuo pernai lapkričio. Nepaisant visų nesklandumų, R. Vaštakas įsitikinęs, jog kai „Smeltės” konteinerių terminalas startuos, jis dirbs gerai, nes yra tam jau visiškai pasirengęs.

Netenkina gylis

Sena KTG konteinerių terminalo problema, kurią kėlė dar KLASCO atstovai, – nepakankamas gylis prie krantinės. Šių metų pradžioje į terminalą galėjo atplaukti konteinervežiai, kurių grimzlė ne didesnė kaip 8,5 m. Didėjant laivams tokia grimzlė netenkino konteinerinių linijų operatorių, nes kildavo problemų dėl visiškai pakrauto laivo atplaukimo į KTG terminalą. Dėl šios priežasties jie buvo priversti arba laivų nepakrauti iki galo, arba siųsti krovinį papildomais laivais.

Šiemet nuo liepos leidžiama grimzlė konteinerių terminale jau 9 m. Ledai šioje srityje šiek tiek pajudėjo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet vasarą organizavo valymo darbus, buvo ištraukti keli akmenys. Dabar jau yra didesnė galimybė tuo pačiu laivu atgabenti daugiau konteinerių. Tačiau V. Šileika teigia, jog leidžiama 9 m grimzlė konteinerių terminalo dar netenkina. Tikimasi, jog artimiausiu metu atsiras galimybė dar labiau pagilinti. Mat yra laivybos kompanijų, norinčių siųsti į Klaipėdą gana didelius laivus, kurių grimzlė – iki 10 m.

Tokia situacija sunkina Klaipėdos uosto galimybes konkuruoti su Rygos ar Talino uostais, kurie gali priimti be apribojimų bet kokius laivus, plaukiojančius Baltijos jūroje.

Pasak V. Šileikos, šiuo metu pastebima laivų didėjimo tendencija. Visos laivybos kompanijos stengiasi įsigyti didesnius laivus ir vienu laivu gabenti daugiau konteinerių, nes tada mažėja krovinio gabenimo kaštai. KTG generalinio direktoriaus manymu, tokia tendencija išliks ir ateityje, tad konteinerių terminalas turi dabar ruoštis priimti didesnius laivus.

Krantinė per trumpa

Kitas vis dar aktualus klausimas – nepakankamas 450 m krantinės ilgis. Kadangi didėja į Klaipėdą atplaukiančių laivų ilgis, kartais iškyla problemų norint priimti prie krantinės daugiau laivų. Nors dabar vienu metu prie 143 krantinės galima krauti 3 laivus, tačiau, jei laivo ilgis – 200 m, iškyla problemų.

Yra galimybė 143 krantinę pailginti dar 300 m. Jau parengtas ir minėtos krantinės ilginimo projektas, tačiau investiciniuose planuose tai padaryti numatyta tik 2009 metais. Tikimasi kitais metais padedant Uosto direkcijai imtis tam tikrų minimalių priemonių ir pailginti krantinę apie 80 m.

Šiemet per 9 mėnesius KTG konteinerių ir ro-ro bei generalinių krovinių terminalai priėmė apie 700 laivų. Tai sudaro daugiau nei 10 proc. visų į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų. KTG vadovas mano, kad Uosto direkcija iš tų laivų surinko nemažai rinkliavų ir kad KTG uždirbo pakankamai, kad būtų investuojama į jos infrastruktūrą.

KTG konteinerių terminalas iš Uosto direkcijos nuomoja 21 ha žemės, kurioje jau dirbama, ir 9 ha žemės, kurioje dar žaliuoja žolė. Ir už pastarąjį plotą mokamas gana didelis žemės nuomos mokestis, tačiau kol krantinė nepailginta, tol KTG negali nieko daryti tuose 9 ha žemės.

Norint, kad Klaipėdos uostas ir toliau išlaikytų konteinerių krovos lyderio pozicijas ir sėkmingai konkuruotų su Rygos, Liepojos, Kaliningrado, Ventspilio uostais, būtinos investicijos. Tuo turėtų būti suinteresuota ir Uosto direkcija – daugiau laivų, daugiau krovinių, didesnės ir jos pajamos.

V. Šileikos manymu, dalis tranzitinių krovinių ateityje pasuks per Klaipėdos uostą, tad tam reikia būti pasiruošus. Priešingu atveju gali iškilti tos pačios kamščių ir prastovų problemos, kurios šiuo metu atsirado Sankt Peterburge, o dėl jų galima prarasti krovinius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.