Mūsų valstybės valdžios vyrams ekonominiai interesai yra svarbesni nei aplinkosauginiai, todėl laikomasi pataikūniškos pozicijos dėl visai Europai aktualios pavojingų cheminių medžiagų reguliavimo konvencijos REACH.
Tokį įspūdį vakar susidarė į Klaipėdą atplaukę „Greenpeace” atstovai, kurių vizitas, kitaip nei Latvijoje bei Estijoje, buvo neįdomus mūsų parlamentarams ir Vyriausybės atstovams.
Aplinkosaugininkai įrodinėjo, kad pavojingos cheminės medžiagos mus supa kiekviename žingsnyje – nuo kvepalų iki skaitmeninių fotoaparatų.
Išjudintų pramonę
Pagal dabartinę tvarką pramonės industrijoje naudojamos žmogui pavojingos cheminės medžiagos nebūtinai turi būti keičiamos alternatyviomis, mažiau žalingomis sveikatai.
Todėl Europos Parlamente svarstomas didžiausias, ambicingiausias bei visapusiškiausias aplinkosauginis dokumentas per visą Europos Sąjungos (ES) istoriją.
Vadinamojoje REACH konvencijoje išvardyta per 30 tūkst. cheminių elementų bei jų junginių, iš kurių 3 tūkst. ypač kenkia sveikatai. Šiuos elementus chemijos gamyklos privalėtų pakeisti į alternatyvius.
Tokiu būdu chemijos industrijoje būtų įdiegtas ne tik novatoriškumo principas, bet ir padidėtų konkurencingumas. Pramonė šiuo metu yra sustabarėjusi, nes nuo 1991 metų išrasta ir užregistruota tik 2 tūkst. naujų cheminių junginių.
Vakar naujajai REACH konvencijai pritarė Europarlamento Aplinkos apsaugos komitetas, tačiau ne maža dalis įvairių valstybių priešinasi REACH konvencijai. Tam, kad ji būtų patvirtinta, reikia europarlamentarų, Europos Tarybos, kitų institucijų pritarimo.
Pavojus – visur
„Greenpeace” aktyvistai prieš tai lankėsi Rygoje, kur iš kelių žymių Latvijoje žmonių paėmė kraujo mėginius ir juos ištyrė. Kiekvieno egzaminuojamojo kraujyje iš 44 ieškomų rasta nuo 11 iki 19 pavojingų sveikatai komponentų. Tokie patys tyrimai atlikti ir Suomijoje, Danijoje, Švedijoje bei gauti panašūs rezultatai.
Kraujyje rasti sunkieji metalai ir kitos medžiagos sukelia vėžį, kenkia žmogaus reprodukcijai bei ardo hormonus. Ypač nukenčia nėščios moterys.
Analogišką tyrimą aplinkosaugininkai norėjo atlikti ir Klaipėdoje, tačiau iš pradžių eksperimente sutikęs dalyvauti atlikėjas Amberlaifas bandymo atsisakė, nes susirgo jo sesuo. Iš Klaipėdos politikų savo darbo kabineto duris „Greenpeace” sutiko atverti uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius – aplinkosaugininkai paėmė kabinete susikaupusių dulkių mėginį.
„Greenpeace” tikino – jų atlikti tyrimai patvirtina, kad sukurtos pavojingos cheminės medžiagos yra nekontroliuojamos, teršia mūsų namus, aplinką ir kūnus. Tarp jų – namų dulkės, lietaus vanduo, vartojimo produktai.
Aplinkosaugininkai savo laive pademonstravo vaikams gerti skirtus plastmasinius buteliukus, kurių vienas pagamintas naudojant pavojingas medžiagas, o kitas – alternatyvias. Tai esą įrodo, kad pakaitalų galima rasti.
„Tas pats ir su šaldytuvais. Juk anksčiau buvo leidžiama naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas, o dabar tai uždrausta. Pramonė nesunyko. Alternatyviomis medžiagomis naudojamasi ir gaminant „Nokia” mobiliuosius telefonus”, – sakė vienas iš akcijos vadovų Henrikas Petersenas.
Jį nustebino Lietuvos pozicija nepritarti griežtai konvencijai. Tuo tarpu Latvijos aplinkos ministras Raimondas Vėjonis apsilankė „Greenpeace” laive ir pasirašė peticijoje, kuria išsakoma parama REACH konvencijai. Tą patį pažadėjo padaryti ir Estijos atstovai.
Tuo tarpu Lietuvoje „Greenpeace” iniciatyva politikų dėmesio nesulaukė.
Nepasiruošusi pramonė
Dėl REACH konvencijos Europos Parlamentas ir ministrai balsuos šių metų pabaigoje. Nuo balsavimo rezultatų paaiškės, ar ES atsilaikys galingų chemijos pramoninkų lobistams.
Pasak Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, ministerija pritaria aplinkosauginiai konvencijos daliai, tačiau svyruoja dėl ekonominės.
„Buvo sudaryta tarpžinybinė grupė ir nuspręsta, kad mūsų pramonininkai, kitaip nei galingųjų Europos valstybių, dar nėra pasiruošę pereiti į kitą lygį”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Spruogis.
Panaši pozicija išreikšta ir Europarlamentui atsiųstuose dokumentuose – REACH konvencijai nepritariama.
„Jūsų valstybės Vyriausybė ignoruoja kaimyninių šalių poziciją. Tai mus liūdina, tačiau tikimės, kad tai nėra galutinis derybų rezultatas”, – sakė „Greenpeace” atstovai.
Iš visų 13 Europos Parlamento narių tik du parėmė REACH per pradinį balsavimą. Kiti balsavo prieš arba visai nesidomėjo dokumentu.