Psichologinė pagalba – ne vien lietuviškai

Vakar pasaulis minėjo Psichinės sveikatos dieną. Netyla skambučiai psichologinės pagalbos linija. Į specialistus kreipiasi vis daugiau jaunuolių, išgyvenančių dvasinę krizę.

Psichologai ragina pastebėti nerimą keliančius ženklus ir nepalikti artimųjų vienų. Svarbiausia, anot jų, – prabilti.

Sunku prisitaikyti

Uostamiestyje veikia ne vienas psichologinę pagalbą jaunimui teikiantis centras. Paaiškėjo, kad jų duris praveria vis daugiau jaunuolių.

Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos konsultantė psichologiniais klausimais Ina Kamaitytė pastebėjo, kad besikreipiančius jaunuolius dažniausiai vargina santykių su bendraamžiais problemos.

„Dauguma studentų sunkiai išgyvena adaptacijos laikotarpį. Pradėti savarankišką gyvenimą, išmokti apsieiti be tėčio ir mamos pavyksta ne iš karto. Ypač sunku tiems, kurie atvykę studijuoti iš kitų šalių”, – sakė specialistė.

Jai tenka konsultuoti visomis kalbomis, nes šioje aukštojoje mokykloje studijuoja atvykėliai iš viso pasaulio.

Ruduo – depresijos metas

„Dažniausiai kreipiasi dėl nusivylimų, išsiskyrimų su partneriu, konfliktų. Pastaruoju metu ypač padaugėjo sergančių įvairiomis depresijos formomis. Ligos simptomai išryškėja tamsiuoju metų laiku, lapkričio mėnesį”, – pasakojo konsultantė.

Jos teigimu, šiuo metu besikreipiančių pagalbos dar nėra labai daug, nes ruduo kol kas šiltas ir šviesus. Tačiau būtent rudenį paprastai gilinamasi į vidinius išgyvenimus.

„Vasarą neturime laiko susimąstyti. Esame orientuoti į veiklą, atostogaujame, keliaujame. Rudenį tarsi vėl grįžtame į gyvenimą, realybę. Tai mus verčia susikoncentruoti į savo vidų, skatina savianalizę”, – aiškino I.Kamaitytė.

Pašnekovė pastebėjo, kad psichologinės konsultacijos vis dažniau ieško vaikinai. Anot jos, prieš penkerius metus tai dar buvo retas reiškinys.

„Ši tendencija teikia vilties. Anksčiau buvo įsivyravusi stereotipų baimė – neva vyrams nedera kreiptis į psichologą. Todėl didžiausią būrį „lankytojų” sudarė vien merginos”.

Studentai dažnai kreipiasi ir dėl sunkumų bendraujant su šeimos nariais. Daugelį vargina stresas ir įtampa egzaminų sesijų metu.

Skambučiai netyla

Psichologinę pagalbą teikiančios „Jaunimo linijos” konsultantai jau ketverius metus visą parą kalbasi su bėdų ištiktais žmonėmis. Pasak Klaipėdos „Jaunimo linijos” koordinatorės Indrės Gaudiešiutės, telefonai netyla iki vidurnakčio.

„Deja, negalime atsakyti į visus skambučius. Apie dvidešimt jų kaskart lieka neišgirsti. Savanorių nuolat trūksta, ypač uostamiestyje”, – sakė mergina.

Jos teigimu, dažniausiai kreipiasi jauni vaikinai, paaugliai. Jie skundžiasi sunkumais bendraujant su priešingos lyties atstovėmis. Beveik penktadalį skambučių sudaro pagalbos prašymai atsidūrusiųjų ties savižudybės slenksčiu.

„Paprastai su tokiu žmogumi kalbamasi. Jeigu jis jau spėjo sau pakenkti (išgėrė tablečių, susižeidė), bandoma įtikinti, kad pasakytų savo adresą. Tada konsultantas kviečia greitąją pagalbą. Kol atvyksta medikai, nuolat palaikomas ryšys telefonu”, – pasakojo I.Gaudiešiutė.

Anot jos, tai, kad žmogus paskambina, jau reiškia, jog jis nenori mirti ir ieško pagalbos. Dažnai pakanka pasikalbėti ir krizė praeina.

„Neišsakytas noras nusižudyti tik stiprėja. Todėl būtina reaguoti jau tada, kai artimas žmogus prasitaria, jog nebenori gyventi. Neretai nežinome, kaip elgtis, nuleidžiame juokais arba liepiame liautis taukšti neva niekus. Svarbiausia – nepalikti kenčiančio žmogaus vieno, bandyti kalbėtis, suprasti jo jausmus”, – patarė „Jaunimo linijos” koordinatorė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.