Iš dangaus birs tabletės

Klaipėdos regioną puolanti pasiutligė bus tramdoma tablečių lietumi.

Pasiutligės protrūkiai uostamiestyje ir aplinkiniuose regionuose tapo vis dažnesni. Stabdyti žaibišką šios ligos plitimą Europos Sąjunga skyrė lėšų, ir spalį prasidėjo antrasis laukinių gyvūnų vakcinavimo etapas.

Liga – gaji

Pastaraisiais metais pasiutligės atvejų skaičius pastebimai išaugo.

Klaipėda yra ketvirtoje vietoje pagal šios ligos paplitimą Lietuvoje. Per pastaruosius devynis mėnesius mūsų apskrityje buvo užfiksuoti 156 pasiutligės atvejai.

Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užregistravo 11 susirgimų. Palyginti su pastaraisiais penkeriais metais, kasmet užsikrėtusių gyvūnų daugėja dvigubai ar net trigubai.

Daugiausiai užregistruota lapių ir usūrinių šunų – kiekvienų po pusšimtį. Naminių gyvūnų taip pat nemažai – 12 kačių ir 9 šunys.

Barstys iš dangaus

Europos Sąjunga laukinių gyvūnų vakcinavimui skyrė lėšų ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims bei Kaliningrado sričiai.

Pirmąjį vakcinacijos etapą atliko „Klaipėdos avialinijų“ darbuotojai, iš lėktuvų barstydami specialias tabletes, kurias suėdę gyvūnai pasiskiepija nuo pasiutligės.

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų skyriaus vedėjas Rimandas Lukauskas sakė, kad po pirmojo balandžio mėnesį vykusio barstymo ligos atvejų pastebimai sumažėjo.

Pavasarį buvo atlikta apie 65 proc. vakcinacijos, o spalį ir lapkritį vyks antrasis darbų etapas.

Planuojama išbarstyti apie 100 tūkst. tablečių su jauku. R.Lukauskis nuramino, kad tabletės nebus barstomos miesto teritorijoje ir vandens telkiniuose, todėl baimintis nereikia.

„Tablečių liesti negalima, o radus jas būtina pranešti mūsų tarnybai“, – aiškino jis.

Katės puola ir žmones

Vakcinacija tęsis mažiausiai penkerius metus. Iki tol pasiutligės židinių likti neturėtų.

Maisto ir veterinarijos skyriaus vedėjas įspėjo, kad skiepyti reikia ir augintinius. Pamačius įtartiną gyvūną, būtina pranešti specialistams.

Atskirti pasiutlige užsikrėtusį augintinį nesunku. Šuo iš pradžių būna apsnūdęs, neatsiliepia į šeimininko kvietimus. Vėliau tampa neramus, griebia neėdamus daiktus.

Ligą išduoda ir išsiplėtę akių vyzdžiai, svyruojanti eisena.

Sergančios katės būna daug agresyvesnės. Jos puola ne tik žmones, bet ir šunis.

„Žmonėms nereikėtų būti patikliems ir priimti į namus valkataujančių šunų ar kačių. Su laukiniais gyvūnais derėtų elgtis dar atsargiau“, – tikino R.Lukauskas.

Įkandus pasiutusiam gyvūnui, žaizdą būtina nuplauti tekančiu vandeniu su muilu ir nedelsiant kreiptis gydytoją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.