Artėja laikas, kai Lietuva turės išlaikyti egzaminą, kurio metu paaiškės, ar būdama Europos Sąjungos (ES) nare ji sugeba ne tik imti, bet ir duoti.
Europos Komisijai paskelbus, kad Rumunija ir Bulgarija nuo kitų metu pradžios gali tapti ES narėmis, mūsų šalis iki 2006-ųjų pabaigos turės apsispręsti, ar atverti savo darbo rinką bulgarams ir rumunams.
Ekspertai nemano, kad Lietuva bus itin patraukli vieta uždarbiauti, tačiau pramonininkai tikisi, kad atvėrus darbo rinką kai kuriuose sektoriuose būtų galima išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą. Profsąjungų atstovai savo ruožtu tvirtina, kad prieš žengiant tokį žingsnį reikėtų sudaryti sąlygas saviems žmonėms uždirbti daugiau.
Sprendimas – iki metų pabaigos
Rugsėjo pabaigoje Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kuria remiantis Bulgarija ir Rumunija, kur gyvena 30 mln. žmonių, taps ES narėmis kitų metų sausio 1-ąją, jei iki to laiko jų stojimo sutartį ratifikuos keturios to dar nepadariusios bendrijai priklausančios šalys.
Remiantis ES stojimo sutartimis, dabartinės bendrijos narės bulgarams ir rumunams gali taikyti dalinius arba visiškus darbo rinkos apribojimus vėliausiai iki 2014 metų, persvarstant juos 2010 ir 2012 metais. Jau dabar apie penktadalis darbingų rumunų gyvena ir dirba Vakarų Europoje ir kasmet giminaičiams parsiunčia apie 3 mlrd. JAV dolerių. Rumunijos valdžia prognozuoja, kad įstojus į ES iš šalies išvyks 350-500 tūkst. žmonių.
Airija ir Didžioji Britanija jau nusprendė taikyti apribojimus, o iš buvusių sovietinių respublikų kol kas tik Estija oficialiai pareiškė, kad atvers savo darbo rinką naujosioms bendrijos narėms.
Europos Komisija remia darbo rinkų atvėrimo idėją, nes, kaip parodė tyrimai, po 2004 metų intensyvios darbuotojų migracijos iš Rytų į Vakarus ES ekonomikos augimo tempai paspartėjo, tačiau Briuselis neplanuoja daryti spaudimo atskiroms šalims.
„Lietuva sprendimą dėl darbo rinkos atvėrimo turėtų priimti iki šių metų pabaigos. Jį turės padaryti Vyriausybė. Šiuo metu tokiam sprendimui yra ruošiamasi, atsakingos institucijose nagrinėjama darbo rinkos atvėrimo poveikis Lietuvai”, – teigia Užsienio reikalų ministerijos ES departamento direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Purlys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis teigia, jog Lietuva iki šiol laikėsi pozicijos, kad nereikia riboti patekimo į darbo rinkas.
„Vienos šalys jau garsiai pareiškė apie savo poziciją, tačiau nemanau, kad reikia skubėti – laiko dar yra. Reikia dar padiskutuoti ir su darbdaviais, ir su profsąjungomis. Reikia atsižvelgti ir į nerašytą taisyklę teikti prioritetą Europos Sąjungos, o ne trečiųjų šalių darbo jėgai”, – sakė valstybės sekretorius.
Riboti nereikia?
Anot R. Kairelio, ar Lietuvos darbo rinka bus patraukli bulgarams bei rumunams, priklausys ir nuo kitų ES šalių sprendimų.
„Manau, kad pirmiausia bulgarai ir rumunai emigruos į turtingesnes Vakarų Europos valstybes. Kita vertus, tokios šalys kaip Vengrija, Čekija jiems yra geografiškai patrauklesnės. Be to, iškils ir kalbos problema darbo saugos, klientų aptarnavimo atžvilgiu. Rumunai nelabai moka rusų kalbą, bulgarams, kaip slavams, gal ir būtų lengviau”, – kalbėjo ministerijos sekretorius.
Jis darė prielaidą, kad iš darbo rinkos atvėrimo naujųjų ES šalių piliečiams daugiausiai galėtų laimėti bene labiausiai darbo jėgos stygių jaučiantys statybininkai.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko duomenimis, Plungės rajone jau darbuojasi bulgarų statybininkai. Juos yra pasisamdžiusi bendra Lietuvos-Čekijos įmonė.
„Sunku pasakyti, ar darbo rinkos atvėrimas išspręstų kadrų trūkumo problemą. Juk yra nemažai ES šalių, kuriose atlyginimai statybose yra kur kas aukštesni nei pas mus. Kita vertus, lenkų statybininkai nespjauna į galimybę dirbti Lietuvoje ir važiuoja pas mus”, – svarstė A. Šeštakauskas.
Anot jo, bent jau su bulgarais neturėtų būti didelių problemų dėl kalbos barjero. „Juk daugelis lietuvaičių išvažiuoja uždarbiauti į užsienį nemokėdami jokios kitos kalbos ir neprapuola, normaliai dirba ir užsidirba”, – sakė Statybininkų asociacijos vadovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys mano, kad akivaizdžią naudą iš darbo rinkos atvėrimo bulgarams galėtų turėti šaltkalvystės, elektrotechnikos sektoriai. Anot jo, atvyktų ne itin aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie ir savo šalyse gauna didelius atlyginimus, o vidutinės kvalifikacijos žmonės.
„Mes geriausiu atveju sugebame tik kopijuoti estus. Reikia atverti darbo rinką ne tik bulgarams bei rumunams, bet ir baltarusiams, ukrainiečiams, nes Portugalija jau baigia susitarti ir atvers savo rinką Ukrainai. Jei atversime rinką tik po dvejų ar trejų metų – tai bus pavėluotas sprendimas”, – „Vakarų ekspresui” sakė B. Lubys.
Koks bus poveikis?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė mano, kad prieš atveriant šalies darbo rinką valdžia turėtų pradėti įgyvendinti civilizuotą darbo užmokesčio politiką.
„Dabar vis dar toleruojama, kai žmonės pasirašo darbo sutartis, kuriose vietoje konkretaus atlyginimo nurodoma tik formuluotė „minimali mėnesinė alga plius nuo darbo rezultatų priklausantis priedas”. Toleruojami ir atvejai, kai sumažinus gyventojų pajamų mokestį reali alga žmonėms nepadidėja. Užsimerkiama ir į tai, kad iki šiol nefunkcionuoja darbų ir pareigybių vertinimo metodika, galinti užtikrinti skaidrią ir objektyvią atlyginimų politiką. Jei viso to nepadarius norima atverti darbo rinką svetimtaučiams, tai reiškia ne ką kitą, o siekį padidinti emigracijos mastus. Kas tada liks iš mūsų valstybės?” – sako G. Gruzdienė.
Tuo metu banko „DnB NORD” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis nemano, kad darbo rinkos atvėrimas bulgarams ir rumunams turėtų pragaištingų pasekmių.
„Vargu ar tokiu atveju bulgarai ir rumunai gausiai plūsteltų į Lietuvą. Nėra jau toks milžiniškas atotrūkis tarp algų Lietuvoje ir Bulgarijoje bei Rumunijoje. Be to, Vilniuje, kur algos didžiausios, brangiai kainuoja pragyvenimas, nekilnojamojo turto nuoma. Manau, kad rimta konkurencija dėl šios priežasties darbo rinkoje neatsirastų. Naudą galėtų gauti įmonės, kurios kryptingai derėtųsi dėl konkrečių specialistų. Teigiami tokio sprendimo aspektai neabejotinai nusvertų neigiamus”, – sako analitikas.
Pietietiškas temperamentas
Pernai Rumunijoje ir Bulgarijoje mažmeninės prekybos verslą pradėjusios Lietuvos milžininės „VP Market” atstovai bulgarus ir rumunus charakterizuoja kaip gerus darbuotojus, norinčius dirbti ir užsidirbti.
„Be abejo, reikia taikytis prie jų įpročių, tradicijų ir pietietiško temperamento”, – sako „VP Market” atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė.
Anot jos, bendrovės prekybos centruose Lietuvoje dirbantys kasininkai, atskaičius mokesčius, uždirba nuo 700 iki 1 500 litų. Rumunijoje algos esą yra panašios, o Bulgarijoje šiek tiek mažesnės.
V. Jakubauskaitės teigimu, jei Lietuva atvers darbo rinką, bendrovė neplanuoja mūsų šalyje įdarbinti bulgarų ar rumunų. Atvirkščiai, džiaugiamasi atsirasiančia galimybe lengviau įdarbinti lietuvius šiose šalyse.
Vidutinis mėnesinis atlyginimas litais
Lietuva 1 519
Rumunija 1 122
Bulgarija 690