Mėgindami užkaišyti savo finansines skyles, gyventojai apgaudinėja draudimo bendroves.
Kai bus įrodyta, kad per 20 tūkstančių litų draudimo išmoką klaipėdietis gavo panaudojęs klastą, pinigus jis privalės grąžinti.
Suktybė, susijusi su transporto priemonės draudimu, atskleista po trejų metų.
Pranešė apie vagystę
2003 metais Klaipėdos policijos pareigūnai gavo piliečio pareiškimą, kad pavogtas jo automobilis.
Ir policijai, ir draudimo bendrovei „Ergo Lietuva” pareiškėjas nurodė, kad pavogtoji mašina buvo palikta įjungus signalizaciją.
Ši sąlyga svarbi gaunant draudimo išmoką ir yra įrašyta į draudimo taisykles. Su jomis, pasirašydamas draudimo polisą, draudėjas privalo susipažinti.
Jei mašina būtų buvusi be signalizacijos, klaipėdietis nebūtų galėjęs gauti draudimo išmokos.
Automobilis buvo apdraustas. Pasak draudimo bendrovės „Ergo Lietuva” rinkodaros vadovo Irmanto Šerio, tokios rūšies draudimu atlyginama žala avarijos, stiklo dūžio, gaisro, sprogimo, piktavališkos trečiųjų asmenų veikos, stichinių nelaimių, trumpojo jungimo elektros instaliacijoje atvejais.
Melavo apie signalizaciją
Neseniai Klaipėdos policijos pareigūnai sulaikė keletą su automobilių vagystėmis įtariamų asmenų. Paaiškėjo, kad tarp jų yra ir susijusių su neva nukentėjusio klaipėdiečio automobilio vagyste.
Nustatyta, kad klaipėdiečio automobilyje signalizacijos iš viso nebuvo.
„Ji buvo išmontuota, o autotransporto priemonės vagystė – inscenizuota”, – sakė I.Šerys.
Išmoką gavusiam klaipėdiečiui teko pasėdėti areštinėje, tęsiasi ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Daug linkusių sukčiauti žmonių mano, jog draudimo bendrovė yra tarsi auksinis avinėlis, iš kurio galima pasipelnyti. „Sukčiavimo atvejai anksčiau ar vėliau išaiškinami”, – tikino I.Šerys.
Fantazuoja kaip sugeba
„Lietuvos draudimo” žalų departamento direktorius Gytis Matiukas teigė, kad visus sukčiavimo atvejus galima skirstyti į dvi grupes.
Pirmoji – kai nesąžiningas draudėjas draudžia jau sudaužytą automobilį, sudegusį namą ar dingusį krovinį.
Antroji – kai po draudiminio įvykio stengiamasi padidinti patirtą žalą.
Pavyzdžiui, teigiama, kad iš pastato pavogta daugiau daiktų nei iš tikrųjų. Tačiau per tyrimą paaiškėja, kad per išdaužtą langelį tokie daiktai net negalėjo tilpti. Arba pareiškėjas nurodo, kur stovėjo neva pavogtas kompiuteris, tačiau paaiškėja, kad ten net nebuvo lizdo įjungti elektros energijos laidą.
Kai, inscenizavus automobilio vagystę, automobilis atsiranda, paaiškėja ir tai, kad vagystės iniciatoriai tarpusavy nepasidalino draudimo išmokos.
Imituoja avariją
Kartais sukčiai imituoja avariją – sustatomi sankryžoje du iš ankstesnių autoįvykių paimti sudaužyti automobiliai. Tačiau paaiškėja, kad jų padėtis visiškai neatitinka fizikos dėsnių.
Yra buvę atvejų, kai įvykio vietoje barstomos šukės, pilamas tepalas. Tačiau imituotojas supainiojo, kuria draudimo rūšimi automobiliai drausti. Vėliau bandė keisti aplinkybes. Tada ir paaiškėja, kad avarija – suktybė.
Kartais dėl Draudimo įstatyme nustatytų terminų, tenka sumokėti draudimo išmoką ir nespėjus surinkti visų įrodymų, kad įvykis inscenizuotas. Vėliau draudimo bendrovėms tenka išsireikalauti už inscenizuotą įvykį išmokėtus pinigus.
Atlieka tyrimus
„Lietuvos draudimas”, kaip ir kitos draudimo bendrovės, stengiasi apsisaugoti nuo nesąžiningų bandymų gauti draudimo išmokas.
Įtartini įvykiai perduodami tirti specialistams. Tyrimams naudojamos kompiuterinės programos, leidžiančios imituoti įvykį ir vertinti, kokias jis galėjo lemti pasekmes. „Bendrovės žalų specialistai atlieka būtinąsias ekspertizes. Bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis aiškindamiesi panašius įvykius, daug dėmesio skiriame jų prevencijai”, – sakė G.Matiukas.
Jis pridūrė, kad sukčiavimo atvejų pasitaiko ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinėje draudimo praktikoje. „Kiekvieną kartą juos nustatę, perduodame medžiagą teisėsaugos institucijoms”, – sakė G.Matiukas.