Ryškiausias vasaros renginys Nidoje, Tomo Mano (Thomas Mann) festivalis, tapo neatskiriama Neringos dvasinės kultūros dalimi. Ištikimiausi festivalio gerbėjai – vokiečiai. Tačiau renginių ciklas sulaukia ir tautiečių dėmesio.
Jau tradicija tapęs T. Mano festivalis gimė prieš devynerius metus. Tuomet T. Mano kuratoriumo posėdyje svarstyta problema – Neringa neturi vientisos kultūrinių renginių programos. Vytautas Balčiūnas pasiūlė išeitį – festivalį, kuris įkūnytų kelių menų, muzikos, dailės, kino ir literatūros, sintezę.
T. Mano kultūros centro direktorė Vitalija Teresė Jonušienė pastebi, kad festivalio metu susiformuoja atskira bendruomenė. „Tai žmonės, atvažiuojantys čia ne pirmą kartą ir išskirtinai į festivalį. Jau žiemą jie ima nekantriai laukti šio renginio”, – sakė ji.
V. T. Jonušienė pabrėžė, kad renginių metu vartojamos dvi kalbos – lietuvių ir vokiečių. Tai taip pat tapo tradicija.
Direktorė džiaugiasi, kad yra žmonių, kurie rūpinasi festivaliu nuo pat pirmųjų jo žingsnių: „T. Mano festivalio muzikos programos sudarytoja Ona Narbutienė ir šiais metais dirba su mumis. Muzikos programos pelno daugiausiai susižavėjimo. Kiekvienas koncertas – naujas atradimas. Ypač populiarūs tampa lietuviški vakarai – šiemet pristatome Eduardo Balsio kūrybą”. Užsieniečiai labai domisi klasikine lietuvių muzika.
Dailės programa taip pat ypatinga. „Pirmą kartą gavome kolekciją iš privataus asmens Andrė Alberto (Andrea Albert). Tai graviūros, akvarelės, piešiniai – iš viso 80 darbų”, – pasakojo T. Mano kultūros centro direktorė. Ji pripažino, kad šis festivalis sutraukia daugiau vyresniojo amžiaus žmonių, tačiau kino programos gerbėjai – daugiausiai jaunimas.
Šiais metais organizuojami net trys kino vakarai prie švyturio, rodomi Kšyštofo Zanusio (Krzyzstof Zanussi) filmai, lietuviška dokumentika. Labiausiai festivalio temą atspindi režisieriaus Ištvano Šabo (Istvano Szabo) filmas „Mefistas”. V. T. Jonušienė sakė, kad šiais metais kino programa gana sudėtinga, bet tikisi, kad jaunimas ją įveiks.
Į festivalio ateitį direktorė V. T. Jonušienė žvelgia optimistiškai: „Jei sugebėjome surengti devynis festivalius, vadinasi, gyvuosime ir toliau”
Indra Duotaitė
„Vakarų ekspresas”