Parodą pristatysiančio budizmo mokytojo Lamos Olės Nydalo teigimu, dėl Tibeto okupacijos didelė budistinių vertybių dalis išsibarstė po visą pasaulį, tačiau yra surinkta nemažai kolekcijų budizmo centruose, įvairiuose muziejuose ir institutuose. Visi į Lietuvą atgabenami eksponatai yra Vokietijoje Miunchene rengtos parodos „Raum&Freude” („Erdvė ir džiaugsmas”) dalis, dauguma jų priklauso Tibeto budizmo Karma Kagju tradicijos centrams Europoje ir paprastai plačiajai visuomenei nėra pristatomi.
Vilniuje ir Šiauliuose taip pat rengiamos Lamos Olės Nydalo paskaitos „Budizmas Vakaruose”. Pasak jo, labai svarbu, kad laisvą ir demokratišką pasaulį pasiekia ne tik kultūrinis paveldas, bet ir ypač reikšmingas budistinių mokymų turinys.
Budizmas, atsiradęs daugiau nei prieš 2500 metų Indijoje, XII – XIII amžiuje šioje šalyje buvo beveik visiškai sunaikintas. Tuomet budistiniai mokymai pasklido į kitas Azijos šalis, kurių kultūrose įgijo šiandien pažįstamus bruožus. Nenutrūkstanti mokymų perdavimo tradicija pastaruosius 1000 metų buvo išsaugota vieninteliame krašte – Tibete, mokymai ten išliko dėl intensyvių studijų ir dvasinės praktikos.
Nuo 1950 m. Kinijos kariuomenei ėmus sistemingai naikinti turtingą Tibeto kultūrą, budizmo tradicija šioje šalyje apmirė. Buvo sugriauta didžioji dalis budistinių vienuolynų, Tibeto lamoms teko bėgti į kitas šalis – Nepalą, Indiją, Butaną, kur jie galėjo nepersekiojami steigti vienuolynus ir budizmo centrus ir taip rūpintis budizmo išlikimu.
Ne tik Tibeto budizmo meistrai, bet ir daug visuomenininkų Vakaruose pakankamai anksti suprato, kad budistinis paveldas – statulos, piešiniai ritiniuose (tib. thanka), tekstai ir ritualiniai objektai – dėl kinų okupacijos gali būti prarasti visiems laikams, todėl rinko ir stengėsi išgabenti viską, ką buvo galima išsaugoti.
Spalio 10 d. 17 val. Lama Olė Nydalas „Galerijoje 108”, Vilniuje atidarys budistinių statulų parodą, rengiamą Lietuvos Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju bendruomenės iniciatyva. Ši paroda – ne tik siekis išsaugoti Tibeto budizmo tradicijos ir jos meno lobyno paveldą, ji skirta supažindinti visuomenę su dvasinėmis vertybėmis, kurios atkeliauja iš Rytų ir yra puoselėjamos Vakaruose. Visi į Lietuvą atgabenami eksponatai atrinkti iš Vokietijos bei Austrijos budizmo centrų, privačių Vakarų Europos kolekcijų ir yra prieš keletą metų Miunchene vykusios budistinio meno parodos „Raum&Freude” („Erdvė ir džiaugsmas”) dalis. Miuncheno parodos rengėjai parodai Vilniuje pateikė apie 50 unikalių darbų. Ypatinga tai, kad dauguma parodos eksponatų yra naudojami kaip ritualiniai objektai, jie užpildyti relikvijomis ir palaiminti budizmo meistrų. Paprastai šie eksponatai plačiajai visuomenei nėra pristatomi.
Lamos Olės Nydalo teigimu, svarbu yra tai, kad mus pasiekia ne tik kultūriniai objektai, bet ir Budos mokymų turinys, kuris ypač reikšmingas išsilavinusiai ir nepriklausomai Vakarų visuomenei. Lietuvos Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju mokyklos kvietimu, š.m. spalio 10 ir 12 dienomis, Lama Olė Nydalas skaitys paskaitas Vilniuje ir Šiauliuose.
Lama Olė Nydalas yra vienas iš keletos kvalifikuotų lamų vakariečių Karma Kagju budizmo tradicijoje. 1969 m. Olė Nydalas ir jo žmona Hana tapo pirmaisiais Jo Šventenybės XVI Gjalva Karmapos mokiniais iš Vakarų. Užbaigęs trejų metų budizmo filosofijos studijas ir intensyvią meditacijos praktiką, XVI Karmapos prašymu, Olė Nydalas ėmė mokyti budizmo Europoje, JAV ir kitur Vakaruose. Jo siūloma neortodoksinė budizmo maniera ir pasaulietiškas praktikos būdas, įkvepia tūkstančius žmonių. Lama Olė Nydalas yra įkūręs daugiau kaip 500 Deimantinio Kelio budizmo centrų visame pasaulyje, jis yra keleto knygų autorius. Lietuvoje Deimantinio Kelio centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Stupkalnyje (Kelmės rajone, Kražių seniūnijoje) kuriamas atsiskyrimo meditacijų centras.
Parodos „Erdvė ir džiaugsmas” atidarymas
Spalio 10 d., 19 val., „Galerija 108”, Rūdninkų g. 18/2, Vilnius.
Lamos Olės Nydalo paskaitos:
Spalio 10 d., 20 val. „Ryšininkų kultūros rūmai”, Šv. Jono g. 3, Vilnius.
Spalio 12 d., 19 val. „Didžioji filharmonijos salė”, Aušros al. 15, Šiauliai.