Lietuvoje dažnai diskutuojama, ar naudinga Lietuvai būti Europos Sąjungos (ES) nare, ką mes atiduodame ES ir ką gauname iš jos. Ir nors, kaip sakoma, į ES stojome ne dėl pinigų, o dėl to, kad su kitomis valstybėmis mus sieja bendros vertybės ir pan., šį kartą paskaičiuokime pinigus. Juolab kad pirmasis Lietuvos narystės ES trejų metų laikotarpis – 2004-2006 m. – eina į pabaigą, ir jau galima matyti pirmuosius rezultatus.
Gauna daugiau nei sumoka
Per pirmuosius trejus narystės ES metus Lietuva tikrai turėjo finansinės naudos, ES paramos dėka mūsų valstybės piniginė gerokai pastorėjo. Lietuvos įmokos į ES biudžetą buvo daug mažesnės palyginti su tuo, ką gauname iš jo: 2004 m. įmokėta 118 mln., o gauta 478 mln. eurų; 2005 m. – įmokėta 173 mln., o gauta 666 mln. eurų. Palyginus įmokas ir išmokas Lietuvai iš ES biudžeto, matyti, kad mūsų šalies nauda 2004 m. sudarė 1,2 mlrd. litų arba 2,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2005 m. – 1,7 mlrd. litų, arba 3,3 proc. BVP.
Santykinai didesnę ES finansinę paramą 2005 m. yra gavęs tik Liuksemburgas (4,5 proc. BVP), tačiau dėl to nereikėtų stebėtis, nes didžiausią ES finansinės paramos dalį šioje valstybėje sudaro ES institucijų administravimui skirtos lėšos. Tiesa, finansinę paramą Lietuvai padidina lėšos, skirtos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, bei pinigai, skirti Lietuvos pasirengimui narystei Šengeno erdvėje. Kitos naujosios ES narės, palyginti su Lietuva, iš ES biudžeto 2005-aisiais gavo mažiau: Malta ir Latvija – apie 3,1-3,2 proc. BVP, Estija – 2,5 proc., Vengrija, Čekija, Slovakija – po 1,6 proc., o mažiausiai ES finansinės paramos gavo Jungtinė Karalystė ir Olandija – po 0,5 proc. BVP.
Ar mokame tvarkytis?
Labai gerai prisimenu, kaip prieš stojant į ES Lietuvoje buvo dejuojama, kad Lietuvai skirta per mažai pinigų, kad iš ES struktūrinių fondų galėtume gauti daugiau ir žinotume, kaip ir kur juos panaudoti. Deja, šiandien galime pasakyti, kad akys buvo didesnės už pilvą. Taip dažnai nutinka labai išalkusiam žmogui, patekusiam prie gausiai apkrauto stalo: regis, suvalgysiu ir tą, ir aną, deja, skrandžio galimybės ribotos, visko, ką akys mato, suvalgyti neįmanoma. Kaip, beje, ir pasisotinti taip, kad užtektų ilgesniam laikui.
Priminsiu, kad pirmajam trejų metų laikotarpiui ES struktūriniams ir Sanglaudos fondui (iš kurio finansuojami tik labai dideli – ne mažesni nei 10 mln. eurų vertės aplinkosaugos ir transporto projektai) Lietuva suformulavo ir savo prioritetus: ekonominės ir socialinės infrastruktūros plėtra, žmogiškųjų išteklių plėtra, gamybos ir verslo plėtra, žemės ūkis ir miškininkystė. Taigi pasižiūrėkime, kaip panaudojame lėšas (čia naudojami duomenys, kuriuos L. Andrikienės surengtame seminare lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams Strasbūre rugsėjo 27 dieną pateikė už ES biudžetą ir finansinį programavimą atsakinga Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė. – Red. past.).
Taigi Europos Sąjungos biudžeto lėšos, skirtos ES regioninei/ struktūrinei politikai Lietuvoje 2004-2006 m. sudaro 1,5 mlrd. eurų, iš jų 40 proc. – Sanglaudos fondo, 39 proc. – Europos regioninės plėtros (ERPF), 12 proc. – Europos socialinio fondo (ESF), 8 proc. – Žemės ūkio fondo (ŽŪF) ir 1 proc. – Žuvininkystės fondo lėšos. Deja, iki 2006 m. rugsėjo mėnesio 13 dienos panaudota viso labo tik po 32 proc. Lietuvai skirtų Europos regioninės plėtros ir Žemės ūkio fondų lėšų, o iš Sanglaudos bei Europos socialinio fondų – tik po 18 procentų…
Vertinant ES finansinę paramą atskirose srityse, Lietuva panaudojo: transportui – 45 proc. ES biudžete numatytų lėšų, žuvininkystei – 42 proc., žemės ūkiui – 27 proc., sveikatos apsaugai – 24 proc. Dar blogiau panaudojamos lėšos, skirtos paramai verslui – tik 11 proc., užimtumo skatinimui – 10 proc., o informacinei visuomenei – vos 5 proc.! O juk tiek kalbama apie žinių visuomenę, apie žmogiškuosius resursus, kurie, girdi, esą prioritetai, apie investicijas į žmogų. Deja, skaičiai iškalbingai byloja visai ką kita.
2004-2006 m. laikotarpio ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos turi būti išmokėtos iki 2008 m. pabaigos, tačiau projektų atranka turi baigtis, kontraktai pasirašyti iki 2006 m. gruodžio pabaigos. Čia noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos raportai, jog jau pasirašyta kontraktų daugiau nei 80 proc. skirtų lėšų, deja, reiškia tik tai, kad tie projektai prasidėjo, bet dar nereiškia, kad jie bus sėkmingai įgyvendinti ir ES biudžeto lėšos bus panaudotos.
2007-2013 m. pinigai ir klausimėlis visiems
2007-2013 m. laikotarpiu iš ES fondų Lietuva gali gauti apie 10,7 mlrd. eurų, o metinė paramos apimtis iš ES struktūrinių fondų naujojo programinio laikotarpio metu beveik dvigubai viršys metinę paramą, kurią Lietuva gauna šiuo – 2004-2006 m. – laikotarpiu. Jau kitais – 2007 – metais ES biudžete Lietuvai numatyta 4,4 mlrd. litų, kurie sudarytų 6 proc. Lietuvos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
Klausiu visų: ar sugebėsime pasinaudoti šiais pinigais? Ar teisingai nustatyti Lietuvos prioritetai 2007-2013 metų laikotarpiui, ar efektyvi ir skaidri lėšų administravimo, skirstymo sistema mūsų šalyje? Ar mūsų projektų rengėjų ir vertintojų kvalifikacija yra pakankamai gera? Ar greitai galėsime su pasididžiavimu pasakyti, kad Lietuva – konkurencinga ir dinamiškai besivystanti žinių ekonomika, kurioje noriai investuoja užsienio verslininkai, nes čia sukurta puiki verslo infrastruktūra; iš kurios nebėga žmonės, nes gerai apmokamo darbo pakanka namuose, o tie, kurie buvo išvykę ieškoti darbo svetur sugrįžo į tėvynę, nes čia yra geriau; kurioje universiteto mokslininkas uždirba gerokai daugiau nei pardavėja ir t.t. Ar greitai?
Tiek kalbama apie žinių visuomenę, apie žmogiškuosius resursus, kurie, girdi, esą prioritetai, apie investicijas į žmogų, deja, skaičiai iškalbingai byloja visai ką kita