Su įvairiomis plėtrą trukdančiomis kliūtimis susiduriančios Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovai paprašė vakar uostamiestyje apsilankiusio premjero Gedimino Kirkilo pagalbos.
Pastarasis pažadėjo, kad bus atrasta pinigų gaisrinės depo statybai, be kurio visu pajėgumo negalės pradėti dirbti baigiama statyti PET granulių gamykla, taip pat negalės būti statomos kitos gamyklos.
Ministrui pirmininkui buvo primintas ir stringantis LEZ plėtros įstatymo pataisų priėmimo procesas.
Sustos nauji projektai
Premjero susitikime su LEZ vadovais dalyvavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis informavo, kad LEZ plėtra gali užstrigti, jei čia nebus pastatytas naujas gaisrinės depas.
„Pagal tarptautinius ir Lietuvos reikalavimus, esant atitinkamam gamybos lygiui ir pramonės įmonių koncentracijai, turi būti įrengtas vietinis gaisrinės depas. Šios objekto statybos dar pernai buvo įtrauktos į Valstybės investicijų programą, tačiau nesulaukė Vyriausybės dėmesio”, – sakė R. Baniulis.
Anot jo, kol kas nė vienos LEZ veikiančios įmonės gamybos pajėgumai neviršija normų ir jos dar gali funkcionuoti be vietinio gaisrinės depo. Tačiau kol neatsiras toks depas, jau baigiama statyti Tailando koncerno „Indorama” PET granulių gamykla negalės veikti visu pajėgumu. Taip pat iškils sunkumų UAB „Mestilla” statomai biodyzelino gamyklai, negalės būti įgyvendinami dar du projektai, kurių autoriai nori pastatyti dvi biopriedus benzinui gaminsiančias gamyklas.
G. Kirkilas tvirtino, jog Vyriausybė pasistengs surasti 3,5 mln. litų ar bent dalį šios sumos, kuri yra reikalinga jau suprojektuoto gaisrinės depo statybai.
Greit nebeturės sklypų
Pasak LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko, Klaipėdos LEZ įstatymu zonos veiklai numatyta 205 ha teritorija, tačiau tik 100 ha yra tinkamai sutvarkyta infrastruktūra.
„Šiuo metu esame išnuomoję 56 hektarus, tad 2008 metais jau nebegalėsime potencialiems investuotojams pasiūlyti reikalingų sklypų”, – sakė P. Vasiliauskas ir paprašė, kad Vyriausybė pritartų Klaipėdos LEZ įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo zona būtų išplėsta iki 429 hektarų.
Rugsėjo pradžioje Vyriausybės pasitarime ministrai nutarė šių pataisų nesvarstyti, nes tada uostamiesčio Taryba dar nebuvo patvirtinusi LEZ ir aplink ją esančios pramoninės teritorijos detaliojo plano.
P. Vasiliauskas premjero taip pat paprašė skirti lėšų iš valstybės biudžeto lėšų gatvėms bei geležinkelio atšakai tiesti.
Gyventojų istorija – be galo
Susitikime prisiminta ir LEZ esančių Lypkių bei Švepelių kaimų gyventojų iškeldinimo istorija. Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, pasibaigus vieniems teismams, vėl kvepia kitais, nors tiek Savivaldybės administracijos, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistai viską atlieka kruopščiai laikydamiesi įstatymų normų.
Premjero patarėja Jūratė Juozaitienė savo ruožtu informavo, kad koją LEZ ir uostamiesčio Savivaldybei šioje istorijoje gali pakišti ir naujos Žemės įstatymo pataisos.
„Jei bus pritarta konservatorių ir liberalo Eligijaus Masiulio iniciatyvai, valstybė nebegalės paimti privačios žemės ekonominėms reikmėms”, – sakė J. Juozaitienė.
E. Masiulis „Vakarų ekspresui” tvirtino, kad tokie teiginiai visiškai neatitinka realybės.
„Į siūlomą Žemės įstatymo pataisą kaip tik įtraukiama kažkur pradingusi nuostata, kad valstybė gali paimti privačias žemes, jei jos reikalingos laisvųjų ekonominių zonų steigimui ir plėtrai”, – teigė parlamentaras.