Kūrybos sumanymais nuolat intriguojantis Čiurlionio kvartetas drauge su liaudies dainų atlikėja Marija Krupoves šį savaitgalį kviečia į koncertus „XIX amžiaus saloninė muzika Lietuvoje”
Šiandien, šeštadienį, 14 val. kvartetas koncertuos Baisogalos dvare ir 18 val. Chaimo Frenkelio viloje Šiauliuose, o spalio 8 dieną, sekmadienį, 16 val. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje. Šiuo koncertu Čiurlionio kvartetas pradeda savo rudens sezoną sostinėje.
Čiurlionio kvartetas (Jonas Tankevičius, I smuikas, Darius Dikšaitis, II smuikas, Gediminas Dačinskas, altas, Saulius Lipčius, violončelė) jau ne pirmus metus ieško Vakarų akademinės muzikos sąsajų su džiazo improvizacijomis, liaudies, populiariąja muzika ar tolimų pasaulio kraštų muzikos tradicijomis. Pradėdamas šį rudens/žiemos sezoną, ansamblis ryžtingai žengia „arčiau liaudies” ir pristato saloninės muzikos programą, kurioje vadinamojo lengvo žanro profesionalių kompozitorių kūriniai puikiai dera su Lietuvos dvaruose kadaise skambėjusiomis žydų, lenkų, baltarusių dainomis. Pastarąsias dainuos ir komentuos šio projekto iniciatorė – gimtojo Vilniaus krašto ir Vidurio bei Rytų Europos liaudies muzikos tyrinėtoja ir atlikėja Marija Krupoves.
Folklorininkė pastarąjį dešimtmetį rinko liaudies dainas Lietuvoje ir Baltarusijoje, apgynė daktaro disertaciją apie Lietuvos lenkų liaudies dainas lietuvių ir baltarusių tautosakos kontekste. Sukauptas žinias ji perteikia dėstydama žydų muzikos istoriją, Lietuvos tautinių mažumų folklorą bei istoriją Kultūrinių bendrijų studijų centre ir Vilniaus jidiš institute.
Būdama įvairiatautės kilmės Krupoves savo repertuarą atlieka originalo kalbomis: jidiš, lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių, romų, karaimų, totorių, hebrajų, ladino ir daugeliu kitų. Savo interpretacijomis ji siekia atskleisti ne tik įvairių tautų dainų unikalų grožį, bet ir jų bendrumus.
„Šia programa norėtume atkreipti dėmesį į kosmopolitinę Vilniaus kultūrą ir joje klestėjusias saloninio muzikavimo tradicijas, kur susilydė įvairių tautų folkloras ir liaudiška tapusi profesionalių kompozitorių kūryba”, – teigia programos sumanytojas Gediminas Dačinskas, bibliotekose aptikęs Vilnijos krašte kadaise populiarių kompozitorių pamirštų miniatiūrų. Šioje programoje – Vilniuje beveik du dešimtmečius gyvenusio Stanislawo Moniuszkos (1819-1872) asmenybė ir jo instrumentinė muzika. Skambės du privačių kompozicijos studijų Berlyne laikotarpiu jo sukurti styginių kvartetai. Taip pat bus atlikti kitų Lietuvoje gimusių ir gyvenusių kompozitorių – Mieczyslawo Karlowicziaus ir Mykolo Kleopo Oginskio – kūriniai. Pasak Dačinsko, toks rimtų profesionalų posūkis į saloninę, kartais net kičinę muziką neturėtų gluminti klausytojų: „Mūsų misija – reabilituoti populiarius, devalvuotus kūrinius ir atskleisti jų paprastą grožį”.