Teismų įstatymas skęsta pataisų liūne

Seimo pirmininkas informavo prezidentą, kad nauja svarbaus įstatymo redakcija parlamentarams geriausiu atveju bus pateikta tik šių metų pabaigoje

Naujo Teismų įstatymo kūrimas jo autoriams tapo tikru maratonu, kurio finišo dar nematyti. Vakar pas prezidentą Valdą Adamkų apsilankęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pranešė, kad darbo grupė neįvykdys pažado rudenį pristatyti Seimo nariams perrašytą Teismų įstatymo projektą. Jis parlamentui gali būti pateiktas tik gruodžio pabaigoje.

„Iš visų pusių pilamos pataisos ir siūlymai šiam įstatymui. Darbo grupė nespėja jų visų apdoroti, todėl buksuoja, – po susitikimo su valstybės vadovu tvirtino Muntianas. – Anksčiau kalbėjome apie tam tikrus terminus, bet šiandien tų terminų, deja, negalėsime laikytis. Tik didžiulėmis pastangomis šios sesijos pabaigoje įmanoma tą projektą svarstyti”.

Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, valstybės vadovas Teismų įstatymą laiko strategiškai svarbiu. „Nuo jo priklauso, kaip veiks visa sistema, turinti užtikrinti teisingumą”, – kalbėjo Grumadaitė. Anot jos, Adamkus vylėsi, jog darbo grupė dės visas pastangas, kad nauja Teismų įstatymo redakcija būtų pagaliau pateikta Seimui ir priimta.

Tačiau vakarykštis parlamento vadovo vizitas į Prezidentūrą nustebino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Julių Sabatauską. „Ką reiškia įstrigo (įstatymo rengimo procesas – aut.)? Posėdžiaujame kiekvieną savaitę, intensyviau dirbti neįmanoma, – LŽ aiškino jis. – Siūlymų gauname šimtais. Birželį visą jų segtuvą rodžiau prezidentui. Jau tuomet sakiau, kaip galima per tris savaites priimti įstatymą, kai sulaukiame tiek pastabų. Nė viena darbo grupė taip intensyviai nedirba”.

Prezidento dekretu sudaryta darbo grupė naują Teismų įstatymo redakciją buvo parengusi ir pateikusi Seimui balandžio pradžioje. Tačiau, parlamentarams dar nespėjus įsigilinti į projektą, gegužę Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą dėl galiojančio Teismų įstatymo. KT teisėjai šį teisės aktą sutaršė į gabalus. Prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui pripažinta per 30 Teismų įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) statuto nuostatų. KT sukritikavo tuomet galiojusius Teismų tarybos formavimo principus. Išaiškinta, kad nepagrįstai išplėstos AT pirmininko galios, suteikusios jam teisę savo nuožiūra parinkti AT skyriaus pirmininką, siūlyti ir atleisti AT teisėją, pareikšta, jog atsakomybė už atitinkamą patarimą prezidentui, ką skirti teisėju ir ko neskirti, tenka būtent Teismų tarybai.

Pasak Sabatausko, KT taip pat pažymėjo, kad Teismų įstatymas privalo reguliuoti ir teisėjų darbo užmokestį. Valstybės kontrolė jau ne kartą yra atkreipusi dėmesį, jog teisėjams atlyginimai skaičiuojami remiantis negaliojančiais teisės aktais.

Po šio KT nutarimo teko smarkiai tobulinti ir darbo grupės parengtą įstatymo projektą. Seimas kol kas tėra pataisęs straipsnį dėl Teismų tarybos formavimo principų. Dabartinė Teisėjų taryba jau sudaryta pagal KT reikalavimą, kad jai priklausytų tik Temidės tarnai.

Be to, kilus ažiotažui dėl teismų darbo lyg iš gausybės rago pasipylė įvairių organizacijų, teisėjų, teisininkų, piliečių siūlymai, kaip reikėtų keisti Teismų įstatymą. „Viliuosi, jog darbo grupė finišuos iki gruodžio pabaigos”, – kalbėjo Sabatauskas.

Pagal Konstituciją Seimo rudens sesija baigiasi gruodžio 23-iąją, o pavasarinė prasideda tik kovo 10-ąją. Taigi naujasis Teismų įstatymas gali būti priimtas tik kitų metų pavasarį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.