Per paskutinius dešimtmečius apie navigaciją vidaus vandens keliais susiformavo gana prastas įvaizdis. Jį nuspręsta taisyti.
Šiais metais baigta rengti galimybių studija, kaip kompleksiškai sutvarkyti vidaus vandens kelią Nemunu ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos.
Pateikiame straipsnių ciklą apie laivybos problemas Lietuvos vidaus vandenyse, perspektyvas, galimybę išplaukti nedideliais laiveliais į kaimyninių šalių vandenis.
Iš viso Lietuvoje yra 820 kilometrų valstybinės reikšmės, 41 – vietinės ir 40 kilometrų perspektyvinių vidaus vandens kelių.
Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija mūsų šalies vidaus vandenims tvarkyti pagal valstybinę programą kasmet panaudoja per 7 milijonus litų.
Nuolat valomas ir prižiūrimas vandens kelias nuo Kauno iki Klaipėdos yra visiškai tinkamas turistinei laivybai. Jame nuo Kauno iki Jurbarko palaikomas 1,2 metro gylis, o nuo Jurbarko iki Klaipėdos – 1,5 metro gylis. Kuršių mariose iki Uostadvario vidaus vandens kelias yra pažymėtas šviečiančiais plūdurais.
Atskirose vidaus vandens kelio atkarpose, pavyzdžiui, Nemuno žemupyje, ypač intensyvėja turistinė laivyba.
Problema, tačiau ne pagrindinė yra keleivių plukdymas vidaus vandens keliais. Nepavyksta surasti, kas plukdytų keleivius iš Kauno į Nidą.
Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas teigė, kad jie tai pabandė daryti. Su lėtoku „Zaria” tipo laivu „Deima”, kuris iš Kauno į Nidą be sustojimo plaukdavo 6 valandas ir talpino 40 keleivių, jie netgi sugebėjo gauti minimalų pelną.
„Poreikis vasarą plaukti į Nidą laivu yra didžiulis. Nuo skambučių, kad „suveikčiau” bilietą, kaito telefonas”, – aiškino G.Labanauskas.
Su „Raketos” tipo, kokios plaukiojo sovietmečiu, laivu, kuris iš Kauno į Nidą nuplauktų per 3,5 valandos ir paimtų 70 žmonių, G.Labanausko nuomone, galima gauti normalų 15-20 procentų pelną.
Gaila, kad „Raketos”, kurių Lietuvoje buvo net keturios, parduotos pusvelčiui. Dabar tokių laivų niekas nebegamina. Už senus 15-20 metų „Raketos” tipo laivus lenkai užsiprašė 100 tūkstančių eurų. Pastatyti naują panašų laivą kainuotų milijonus.
Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija nesėkmingai bandė atgaivinti keleivinę laivyba Nemunu iš Kauno į Nidą tardamasi su bendrove „Nemuno linija”, vėliau su lenkais, kurie užsiima keleivių plukdymu. Nepavyko.
Jauni ir energingi Vidaus vandens kelių direkcijos vadovai buvo sutarę su ūkio ir susisiekimo ministrais, kad būtų kooperuojamasi pirkti naudotą „Raketą”. Išgirdo nusistebėjimų – kam jums to reikia – tvarkykite vidaus vandenis, kad būtų išlaikomas gylis, plotis, posūkio kampai.
„Esame savo srities patriotai, norime, kad atgytų vidaus vandenų laivyba, tomis mintimis bandėme uždegti ir dabar jau buvusius ministrus”, – sakė G.Labanauskas.
Buvo paprašyta parengti verslo planą. Tą Vidaus vandens kelių direkcija ir daro. Tikimasi, kad nauji ministerijų vadovai palankiai įvertins tas pastangas.
G.Labanauskas įsitikinęs, kad Vidaus vandens kelių direkcijai nereiktų nuolat užsiimti keleivių gabenimu. Jei 1-2 metus plaukiotų „Raketa”, nusistovėtų keleivių srautai, ir privatus verslas jau nebebijotų plukdyti keleivių.
Dar didesnių problemų yra norint atgaivinti Nemune ir Kuršių mariose krovininę laivybą.
Apie tai skaitykite kitame „Jūros” numeryje.