Du paskutinieji festivalio „Permainų muzika” renginiai spalio 6 ir 7 dienomis skirti žymiausiam estų kompozitoriui, šiuo metu gyvenančiam Berlyne, Arvo Partui.
Šįvakar 19 val. apie kompozitorių videoklube pasakos maestro prof. S. Sondeckis. Rytoj 18 val. A. Parto muzikos koncertas „Te Deum” Klaipėdos koncertų salėje užbaigs festivalį „Permainų muzika”.
Koncerte dalyvaus Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika” (meno vadovas ir dirigentas – Vaclovas Augustinas), Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovė – Liuda Kuraitienė) bei dirigentas profesorius Saulius Sondeckis.
Dirigento, profesorius Sauliaus Sondeckio kūrybinė ir žmogiška draugystė su A. Partu tęsiasi daugiau net tris dešimtmečius. Maestro teko atlikti A. Parto muziką daugelyje garsiausių pasaulio muzikos festivalių, Šveicarijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Liuksemburgo ir kitų šalių koncertų salėse.
„A. Parto kūryba atvėrė man naujas, anksčiau negirdėtos meditatyvios muzikos erdves, – atvirauja S. Sondeckis. – Jos ramybė, galinga įtaiga pakelia žmogaus dvasią į nepatirtas džiaugsmo dausas. Man teko didelė laimė artimai pažinti kompozitorių, aktyviai dalyvauti jo naujų kūrinių gimimo procese. Daugelį, daugelį kartų scenoje panirdavau Arvo genialios muzikos nirvanoje, o gyvenime patirdavau palaimą, bendraudamas su neišpasakytai kukliu žmogumi, tikru dvasios aristokratu, kilnia ir iškilia asmenybe.”
Šįvakar Klaipėdos koncertų salėje vyksiančiame videoklube „Preliudas apie Arvo Partą” dar bus rodomi fragmentai iš filmo apie kompozitorių „24 preliudai fugai” (režisierius Dorianas Supinas).
Ankstyvieji Arvo Parto kūriniai pasižymėjo gana griežtu neoklasicistiniu stiliumi. Naudodamas dvylikatonę sistemą ir serializmą jis ne tik užsitarnavo sovietinių įstaigų pyktį, bet ir, jo biografo Paulo Hillierio žodžiais tariant, „pasiekė visiškos nevilties tašką, kuriame muzikos kompozicija pasirodė beprasmiškiausias iš visų poelgių; jis stokojo muzikinio tikėjimo ir tik valios pastangomis galėjo parašyti vieną vienintelę natą.”
A. Partas išgyveno gilią asmeninę krizę ir kelerius metus nieko nekūrė. Domėjosi ankstyvąja muzika, studijavo Grigališkąjį choralą, Renesanso polifoniją. Tuo pat metu pradėjo studijuoti religiją ir įsitraukė į rusų ortodoksų bažnyčią, galbūt suprasdamas, kad jo krizė buvo labiau dvasinė, nei muzikinė.
Kūryba, kuri pasirodė po šio tylos periodo, buvo radikaliai priešinga. Savita jos technika, kurią A. Partas pavadino tintinabuli, anot kompozitoriaus, perteikia varpeliais grojamo trigarsio skambėjimą.
Paprasta harmonija, dažnai pavienės, nepagražintos natos ar akordų triados, nesudėtingas ritmas, meditatyvus, lėtas tempas. Naudojami sakraliniai tekstai, daugiausia lotyniški ar bažnytinės slavų kalbos, o ne gimtoji estų kalba.
Naujuoju dvasingumu vadinamas jo muzikos stilius šiandien yra populiarus. A. Partas yra dažnai atliekamas ir laikomas vienu komerciškai sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų pasaulyje.