Girtuokliaujančius ir vaikų neprižiūrinčius tėvus būtina gydyti per prievartą, – įsitikinusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Lietuvoje prie vairo užklupti girti vairuotojai privalo išklausyti specialius kursus apie alkoholio žalą, o štai girtuokliaujantys ir vaikų neprižiūrintys tėvai tik įspėjami arba nubaudžiami pinigine bauda. Už tai, kad neprižiūri savo vaikų, jie valstybei sumoka, atsižvelgus į sunkią materialinę padėtį, apie 30 litų.
Drastiškiausia priemonė – iš tokių tėvų atimti vaikus ir apgyvendinti juos vaikų namuose. Tačiau dažnai tai didesnė bausmė patiems vaikams nei tėvams.
„Kad ir kokia būtų mama, vaikas nori būti su ja. Ypač mažas. Kone visi vaikų namuose gyvenantys vaikai iki 6-erių metų prašosi namo”, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Visuomenė nepraneša
Šią savaitę Mažeikių rajone įvykusi skaudi nelaimė, kai po išgertuvių namo grįždama motina miške pametė savo keturmetę dukrą, o ši ieškodama kelio namo, nuskendo, dar kartą privertė Vaikų teisių specialistus susimąstyti apie mūsų šalyje esančias įstatymų spragas.
Mažeikių rajono teisėsaugininkai teigė, kad nuskendusios mergytės motina Drąsutė Stancevičienė girta su dukrele šlaistėsi ne kartą. Prieš kelias savaites esą ji buvo girta užmigusi gamtoje, o keturmetė dukrelė visą laiką stovėjo šalia. Praeiviams pavyko motiną pakelti ir ji nuėjo su vaiku namo.
Viekšnių seniūno Aldonio Eselino duomenimis, buvo svarstoma galimybė iš D. Stancevičienės paimti dukrytę, tačiau tuomet ją labai gynė kaimynai ir giminaičiai, todėl mergaitė buvo palikta gyventi su motina. R. Šalaševičiūtės duomenimis, buvo svarstoma D. Stancevičienės šeimą įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau kaimynai tikino neva tai tvarkinga šeima, ir to nebuvo padaryta.
„Visuomenė abejinga. Labai retai sulaukiame pranešimų iš kaimynų ar giminaičių, kad vienoje ar kitoje šeimoje neprižiūrimi vaikai. Nebent tai daroma anonimiškai. Matyt, žmonės bijo keršto. Dažniausiai informacija apie šeimose kenčiančius vaikus mus pasiekia iš pedagogų ir medikų”, – pasakojo Klaipėdos rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjos pavaduotoja Ana Tamolienė.
Nėra tvarkos
Žinia, vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai vis dažniau prabyla apie tai, kad jie kiekvieną kartą išgyvena stresą, kai iškyla klausimas, kaip elgtis su vaikais, kai jų tėvai randami girti.
„Kiekvieną kartą nežinau kaip elgtis. Jei paimu vaiką iš šeimos – graužiuosi, kad atskyriau nuo mamos, nors ji ir girtuoklė, jei nepaimu – visą naktį nemiegu ir iš ryto vėl važiuoju pažiūrėti, ar vaikui nieko neatsitiko”, – išgyvenimais dalijosi A. Tamolienė.
Iki šiol Lietuvoje nėra reglamentuojama, kada galima paimti vaiką iš šeimos. Civiliniame kodekse parašyta labai abstrakčiai, kad vaiką iš tėvų galima paimti tik tuomet, kai kyla grėsmė vaiko gyvybei ar sveikatai.
A. Tamolienė pasakojo, jog labai sunku nustatyti, ar yra grėsmė vaiko gyvybei, ar ne. Kaip pavyzdį ji pateikė vieną atvejį, kai šeimoje girtas tėvas smurtavo prieš vaikus, o atvykus policijai ir vaikų teisių tarnybos specialistams, jis pabėgo. Motina jokiu būdu nesutiko atiduoti vaikų.
„Mama buvo blaivi, tad atimti iš jos vaikus neturėjome jokios teisės. Tačiau iš kur mes galime būti garantuoti, kad mums išvažiavus, grįžęs tėvas vėl nepuls mušti vaikų?” – pasakojo A. Tamolienė.
Šių metų pradžioje šalį sukrėtė Mažeikiuose įvykęs skandalas, kai šio miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai iš motinos atėmė vaikus ir apgyvendino vaikų namuose. Tačiau R. Šalaševičiūtė, išnagrinėjusi situaciją, liepė vaikus grąžinti mamai.
Siekiant išvengti tokių nesusipratimų, pasak R. Šalaševičiūtės, dar šiemet planuojama patvirtinti vaiko paėmimo iš šeimos tvarką, kuri būtų griežtai reglamentuota įstatymais. Parengtas projektas jau pateiktas svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Patvirtinus naująją tvarką, anot kontrolierės, kiekvienu konkrečiu atveju specialistai žinotų, kaip jie privalo elgtis.
Baudos negąsdina
„Visada reikia stengtis esant galimybei palikti vaiką šeimoje. Nėra jokių galimybių visus vaikus iš socialinės rizikos šeimų išvežti į vaikų namus, nes jie ir taip perpildyti. Be to – tai ne išeitis”, – pabrėžė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Ji įsitikinusi, kad lietuviai turėtų imti pavyzdį iš Skandinavijos, Austrijos, Belgijos šalių, kur neskubama atskirti vaikų nuo tėvų, bet labai atsakingai dirbama su socialinės rizikos šeimomis. Kai kuriose šalyse vaikų neprižiūrintys girtaujantys tėvai privalo lankyti specialius kursus, privalo gydytis.
Tai, svarstė kontrolierė, vienintelis kelias. Mat Lietuvoje taikomos piniginės baudos tėvų negąsdina.
Už vaiko nepriežiūrą tėvams yra numatytas įspėjimas, arba piniginė bauda iki 400 litų. Tačiau, pasak R. Šalaševičiūtės, teismai, atsižvelgdami į sunkią materialinę padėtį, dažnai skirią simbolinę bausmę – 30 litų. Kitus nuo bausmės atleidžia.
Pavyzdžiui, pernai iš viso Lietuvoje buvo surašyta per 6,6 tūkst. tokių protokolų, o įvykdyta tik 2 tūkst.
Tiesa, pripažino kontrolierė, privalomi kursai girtaujantiems tėvams – kol kas tik vizija. Tam, kad ši idėja būtų įgyvendinta, reikalingos nemenkos lėšos ir politinė valia.
Trūksta socialinių darbuotojų
„Skandinavijoje kiekvienai socialinės rizikos šeimai yra skiriamas vienas socialinis darbuotojas, kuris lankosi šeimoje rytą vakarą. Žodžiu, tarsi vedžioja už rankos”, – aiškino kontrolierė.
Lietuvoje seniūnijose dažniausiai dirba tik vienas socialinis darbuotojas, kuris paprastai rūpinasi pensininkų ir invalidų reikalais.
A. Tamolienė pasakojo, kad Klaipėdos rajone yra per 450 socialinės rizikos šeimų, kurias prižiūri tik 6 vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai. Tad prevenciškai fiziškai neįmanoma visų aplankyti, todėl dažniausiai vykstama sulaukus skundo.
R. Šalaševičiūtė akcentavo, kad netrukus situacija pasikeis – nuo kitų metų sausio 1 dienos kiekvienoje seniūnijoje bus skirtas atskiras socialinis darbuotojas, kuris dirbs tik šeimos ir vaikų klausimais.
Ne kaltinti, o padėti
Girtuokliai kaime – ne sensacija. Degradavusių tėvų pilnos trobos, apleistų vaikų – pilnos pamiškės. Tik atsitikus nelaimei, visuomenė plyksteli neapykanta tokioms kaip Drąsutė Stancevičienė, dabar sėdinti kameroje, kaltina jas nužmogėjimu, tačiau pati atsakomybės už pražuvusius vaikus, regis, nejaučia.
„Dabar nulinčiuoti tą moterį – lengviausia, – sakė „Vakarų ekspreso” kalbinta psichologė psichoterapeutė Ritai Zykienė, – todėl, kad mes visi jaučiamės kalti dėl to, kas atsitiko, ir norime tos kaltės kuo greičiau atsikratyti. Aš tos moters nepažįstu, nežinau, kas ten, kaip ir kodėl, ir ne psichologų darbas teisti. Žmonės skuba kaltinti ir apkalbinėti, o ne suprasti ir padėti. Jeigu mes išklausytume tą moterį, pamatytume visai kitą vaizdą.
Užuot rentę jai kartuves, verčiau pagalvokime apie tai, ką nuveikėme patys, ką nuveikė politikai, socialiniai institutai, kad problemiškoms šeimoms būtų laiku padėta. Lietuvoje gi nėra pagalbos asocialioms šeimoms sistemos, o ją būtina sukurti. Tiesa, Klaipėdoje yra Moterų krizių centras, apie kurį sklinda ypač geri atsiliepimai, bet ne visos moterys apie jį žino – trūksta informacijos, o ypač kaime”, – sakė R. Zykienė.