Apie žmogų byloja skaičiai

60 proc. žmogaus sudaro vanduo. Jis pasiskirsto nevienodai: riebaliniuose audiniuose vandens tik 20 proc., kauluose – 25 proc., kepenyse – 70 proc., raumenyse – 75 proc., kraujyje – 80 proc., smegenyse – 85 proc. bendro svorio. Pažvelgus į šiuos skaičius, stebina paradoksas – skystame kraujyje vandens mažiau negu gana tankiose smegenyse. Bet juk tai lemia ne tik kiekis, bet ir vandens „pakuotė”. Pavyzdžiui, 98-99 proc. medūzos sudaro vanduo. Vis dėlto ji neištirpsta jūroje, ją galima paimti į rankas.

Likę 40 proc. svorio pasiskirsto taip: baltymai – 19 proc., riebalai ir riebališkos medžiagos – 15 proc., mineralines medžiagos – 5 proc., angliavandeniai – 1 proc.

Iš mūsų kūną sudarančių elementų svarbiausi yra deguonis, anglis, vandenilis ir azotas. Suaugusio žmogaus organizme jų yra apie 70 kilogramų. Taip pat nemažai kalcio ir fosforo – bendrai jie sudaro beveik 2 kilogramus, suteikdami tvirtumo kaulams. Kalio, sieros, natrio, chloro yra po keliasdešimt gramų. Geležis žmoguje sudaro tik apie 6 gramus, tačiau ji itin svarbi, jos yra hemoglobino sudėtyje.

Ramybės būsenos, gulėdamas žmogus per parą sunaudoja 400-500 litrų deguonies, per minutę įkvėpdamas ir iškvėpdamas 12-20 kartų. Palyginkite: arklio kvėpavimo dažnis – 12 kartų per minutę, žiurkės – 60, kanarėlės – 108.

Suaugusio žmogaus širdis per dieną perpumpuoja apie 10 000 litrų kraujo. Per vieną smūgį į aortą išmetama apie 130 milimetrų. Normalus ramybės būsenos pulsas – 60-80 dūžių per minutę. Moterų širdis plaka 6-8 smūgiais per minutę dažniau nei vyrų. Sunkaus fizinio krūvio metu pulsas gali pagreitėti iki 200 ir daugiau smūgių per minutę. Palyginkite: dramblio pulso dažnis – 20 smūgių per minutę, jaučio – 25, varlės (šaltakraujis gyvūnas) – 30, triušio – 200, pelės – 500 smūgių per minutę.

Bendras žmogaus organizmo kraujagyslių ilgis – apie 100 tūkstančių kilometrų.

Kiekvienas eritrocitas turi apie 270 milijonų hemoglobino molekulių.

Suaugusio žmogaus kaulų čiulpai – puri masė, užpildanti kai kurių kaulų vidaus ertmes – sveria vidutiniškai 2600 gramų. Per 70 gyvenimo metų jie išskiria 650 kilogramų eritrocitų ir toną leukocitų.

Daugiau kaip pusė visų neuronų susitelkę didžiuosiuose galvos smegenų pusrutuliuose.

Bendras galvos smegenų žievės plotas – nuo 1468 iki 1670 kvadratinių centimetrų.

Kaukolės smegenų nervuose į smegenis patenka 2 600 000 nervų skaidulų, išeina 140 000. Maždaug pusė išeinančiųjų skaidulų įsakinėja akies obuolio raumenims, valdydamos greitus akių judesius. Kiti nervai valdo mimiką, kramtymą, rijimą ir vidaus organų veiklą. Iš patenkančiųjų nervinių skaidulų du milijonai – regos.

Per minutę per smegenis prateka 740-750 mililitrų kraujo.

Pradedant trisdešimtaisiais gyvenimo metais kasdien žūsta 30-50 tūkstančių žmogaus nervinių ląstelių. Mažėja pagrindiniai smegenų parametrai. Ilgainiui smegenys ne tik praranda svorio, bet ir keičia formą – plokštėja. Maksimalus vyrų smegenų svoris – 20-29 metų, moterų – 15-19.

Akis sugeba atskirti 130-250 grynųjų spalvinių tonų ir 5-10 milijonų mišrių atspalvių.

Vidutinis galvos plaukų kiekis: šviesiaplaukių – 140 tūkstančių, tamsiaplaukių – 102 tūkstančiai, rudaplaukių – 109 tūkstančiai, rusvaplaukių – 88 tūkstančiai. Bendras kūno plaukų skaičius, išskyrus galvos, – apie 20 tūkstančių.

Plaukai auga 0,35-0,40 milimetro per parą greičiu.

Ausis jautresnė 2000-2300 hercų diapazonui. Geriausia muzikinė klausa (sugebėjimas skirti aukštį) – 80-600 hercų. Tada mūsų ausis gali atskirti, pavyzdžiui, du 100 ir 100,1 herco dažnio garsus. Žmogus iš viso skiria 3-4 tūkstančius įvairaus aukščio garsų.

Ant liežuvio yra apie 900 skonio receptorių. Jų veikimui geriausia temperatūra – 24 laipsniai Celcijaus. (Smaližiai turėtų į tai atsižvelgti!)

Nosies uoslės zonos plotas – 5 kvadratiniai centimetrai. Čia išsidėstę apie milijonas uoslės nervinių galūnių. Kad uoslės nervinėje skaiduloje susidarytų impulsas, ant jos galūnės turėtų patekti maždaug 8 kvepiančiosios medžiagos molekulės.

Kvapui pajusti turi būti įaudrinta ne mažiau kaip 40 nervinių skaidulų.

Rankų nagai auga 0,086 milimetro per parą, kojų – 0,05 milimetro. Per metus ant mūsų rankų pirštų užauga apie du gramus nagų.

Kramtant maistą, žandikaulio raumenys krūminiuose dantyse išvysto iki 72 kilogramų jėgą, iltiniuose – iki 20 kilogramų. Duonai kramtyti reikia 25 kilogramų jėgos, virtai veršienai – 15 kilogramų.

Vienam kvadratiniam skrandžio gleivinės milimetrui tenka apie šimtą liaukų, kurios išskiria skrandžio sultis.

Plonoji žarna, kurioje kraujas įsiurbia suvirškintą maistą, ant savo vidinio paviršiaus turi apie 5 milijonus plaukelių – itin plonų skaidulas primenančių ataugėlių, per kurias ir įsiurbiamos maisto medžiagos.

Troškulys pajuntamas praradus vandens kiekį, prilygstantį vienam kūno svorio procentui. Praradus daugiau kaip 5 proc. galima apalpti, daugiau kaip 10 proc. – mirti dėl dehidratacijos.