Ne per seniausiai sukako lygiai metai, kai uostamiestyje po ilgos pertraukos vėl buvo įsteigta Ekologinė policija.
Postūmiu tokiai veiklai atnaujinti tapo 2005-ųjų gegužę Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės ir Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko Benono Ivanausko pasirašyta sutartis, pagal kurią VPK įsipareigojo 96 valandas per savaitę vykdyti mieste vadinamąją ekologinę kontrolę.
Šiam darbui apmokėti Savivaldybė iš savo biudžeto skyrė 65 tūkst. litų.
Sutartyje buvo numatyta, kad policijos pareigūnai stebės, ar miestelėnai paiso Gyvūnų auginimo ir laikymo, Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros, Namų ūkio atliekų tvarkymo bei kitų uostamiesčio Tarybos patvirtintų taisyklių. Ir ne tik stebės, bet ir baus joms nusižengusiuosius. Apie nuveiktus darbus bei jiems panaudotas lėšas policijos pareigūnai įsipareigojo kas mėnesį Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriui pateikti išsamias ataskaitas.
Realiai šis padalinys pradėjo veikti pernai rugpjūčio 1-ąją, kada buvo įsteigti du etatai.
Pasak Ekologinės policijos vyriausiojo specialisto Artūro Česnavičiaus, metai – per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima daryti kokius nors apibendrinimus. Vis dėlto, pareigūno nuomone, padėtis mieste per tą laiką akivaizdžiai pagerėjo.
„Ginkdie, nesakau, kad tai – mūsų nuopelnas, juo labiau kad dirbame tik dviese – aš ir policininkas-vairuotojas. Manau, pasikeitė patys žmonės – tapo kur kas sąmoningesni, pakito jų suvokimas, kaip dera elgtis, o kaip ne, – kuklinosi A. Česnavičius. – Kita vertus, kalbos apie tai, kad už nusižengimus gali sulaukti ne tik pabarimo, bet ir realios baudos, gretai sklinda.”
Pasak A. Česnavičiaus, kaip ir prieš metus, taip ir dabar pagrindinis jo ir kolegos rūpestis – valkataujantys šunys ir katės, mokesčius už savo augintinius vengiantys mokėti klaipėdiečiai, įvairiose miesto vietose augantys nelegalūs sąvartynai, miesto želdynų niokotojai, ir kiti miesto įvaizdžiui kenkiantys niekdariai.
„Dažniausiai važiuojam gavę konkretų signalą ar skundą, – sakė A. Česnavičius. – O baudžiam pagal situaciją. Kartais užtenka tik įspėti, ir žmogus susitvarko.”
Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyresniosios specialistės Violetos Gutauskienės, praėjusį rugpjūtį Ekologinės policijos pareigūnai kartu su „Nuaro” darbuotojais surengė 4 prevencinius reidus, reaguodami į gyventojų pareiškimus dėl netinkamo gyvūnų lankymo apsilakė 24 butuose, surašė 17 administracinės teisės pažeidimo protokolus jų šeimininkams.
Per tą patį laikotarpį už miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nepaisymą surašyta 11 administracinės teisės pažeidimo protokolų, iš kurių vienas perduotas nagrinėti prie miesto Tarybos veikiančiai Administracinei komisijai. Iš viso pažeidėjai per rugpjūtį į miesto iždą sumokėjo 320 litų įvairaus dydžio baudų.
Taip pat buvo nustatyta 14 apleistų automobilių savininkų. Šiuos, sakė A. Česnavičius, užteko tik įspėti – savo turtą išsigabeno patys.
Ekologinė policija Klaipėdoje veikė 1993-1995 metais, tačiau pritrūkus lėšų ją nutarta panaikinti. Ekologinę padėtį mieste kurį laiką savo iniciatyva kontroliavo VPK, vėliau septynerius metus – iki 2005-ųjų – Savivaldybės darbuotojams teko verstis savo jėgomis.