Kaitri vasara taip ir vilioja pamiršus nebaigtus darbus pasinerti į vasaros malonumų sūkurį. ,,Klaipėda” teiravosi praeivių, ar turi šie kaimo sodybą, kurioje ilsėtųsi ir mėgautųsi atostogų laisvadieniais.
Onutė, auklėtoja:
– Turiu tėvų sodybą. Ten važiuoju tada, kai labai sunku, kai trūksta atgaivos. Reikia kartais pasisemti stiprybės iš gimtų namų. Poilsis namuose ir prie jūros visiškai skirtingas. Tėviškė prisiminimais vilioja. Klaipėdoje taip pat visada gerai buvo.
Irena, padavėja:
– Ne, neturiu. Sodyba buvo, bet dabar esame ją išnuomoję. Jau ketveri metai kaip išsikrausčiau iš Klaipėdos. Gyvenu Stokholme. Kol kas Lietuvos labai netrūksta. Pakanka nuotraukų ir pokalbių su artimaisiais. Į Lietuvą grįžau sveikatos pataisyti ir mamos aplankyti. Poilsiui laiko nėra. Norisi kuo daugiau užsidirbti ir kuo daugiau pasaulio pamatyti.
Eglė, mokytoja:
– Turime. Toli. Visai kitoje Lietuvos pusėje. Tai senelių palikimas. Važiuojame ten kiekvieną vasarą. Prabūname po mėnesį, savaitę, o kartais net po kelis mėnesius. Tai daugiau aktyvus poilsis, nes sodyba reikalauja priežiūros. Reikia ja rūpintis. Aš už įvairų poilsį. Kuo jis įvairesnis, tuo įdomiau. Viena iš alternatyvų – poilsis kaime. Šią vasarą jame dar nebuvome, bet ketiname važiuoti.
Rimantas, lengvaatletis:
– Turime sodybą Pagėgiuose. Dabar ten gyvena tėvas. Lankau jį porą kartų per mėnesį. Ir pailsiu, ir darbus nudirbti padedu. Juk nepaliksi vieno. Pas savus visada geriau pailsiu. Čia juk miestas – neatsipalaiduosi. Visai neseniai buvau grįžęs porai dienų, tačiau ilsėtis nebuvo kada. Esu labai užimtas. Reikia ruoštis varžyboms. Artėja Europos čempionatas.
Aivaras ir Simona, moksleiviai:
– Mūsų sodyba nuo Klaipėdos labai toli. Aš iš Biržų, o draugė iš Žagarės. Seneliai dar ir dabar ten gyvena. Planuojame juos aplankyti šią vasarą. Ilsėsimės ir darbus nudirbti padėsime. Šieną grėbsime. Kaime poilsis geresnis: gamta, grynas oras, nėra išmetamųjų dujų tvaiko. Išvažiavus iš Klaipėdos tą labai vertini.
Vaida, pardavėja:
– Turime pas tėvus Šilalės rajone. Dažniausiai važiuojame ten savaitgaliais. Dirbame ne visą laiką, radę laisvesnę minutėlę pailsime. Šiemet jau buvome, bet tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Šilalėje ramiau, pailsiu labiau. Čia taip pat neblogai: jūra šalia.
Vyganda, ekonomistė:
– Turime sodą Bajoruose, prie Kretingos. Kaip tik poilsio dienos, taip ir važiuojame. Sode gulėti netenka. Dirbame. Kartu ir pailsime. Kitaip neišeina. Lietuviais esame mes gimę. Turime viską suspėti.
Mindaugas ir Evaldas, moksleiviai:
– Panašiai dešimt kilometrų nuo Klaipėdos turime sodą. Kas savaitę į jį važiuojame. Ravime, laistome. Jame darbo daugiau nei poilsio. Ilsimės Palangoje ar Klaipėdoje. Poilsis sode nelabai koks. Darbai trukdo.
Kristina Kanišauskaitė