Septynis medalius pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate laimėję Lietuvos sportininkai negaus jokio finansinio paskatinimo. Tokią tvarką patvirtino prieš keturis mėnesius priimtas Vyriausybės nutarimas.
Rytoj Kūno kultūros ir sporto departamente bus pagerbti neįgalieji Lietuvos sportininkai – orientacininkai, lengvaatlečiai, dziudo imtynininkai, badmintonininkai, pasaulio ir Europos čempionatuose iškovoję prizines vietas. Deja, toli gražu ne visi sportininkai, prestižinėse varžybose laimėję aukso ar sidabro medalius, sulauks ir piniginio įvertinimo. Pavyzdžiui, iš trylikos rugsėjo pradžioje pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Olandijoje dalyvavusių sportininkų, pelniusių tris aukso, tris sidabro ir du bronzos medalius, vienintelei disko metikei Aldonai Grigaliūnienei bus įteiktas 15 tūkst. litų čekis. Kiti nugalėtojai gaus tik padėkos ir paskatinimo raštus, nes pagal naują Vyriausybės nutarimą jiems čempionate pritrūko… varžovų.
Pakėlė kartelę
Gegužę Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patikslino premijų, skiriamų sportininkams, jų treneriams, gydytojams, masažuotojams, mokslininkams už sporto laimėjimus, dydžius. Teisės akte taip pat buvo numatyti tam tikri apribojimus, kada finansinis atlygis sportininkams nepriklauso.
Nors finansinių apdovanojimų kartelė kai kuriais atvejais kilstelėta du ir daugiau kartų, neįgaliuosius sportininkus, jų sporto organizacijas ir Lietuvos parolimpinį komitetą ypač nuvylė viena nutarimo nuostata. Pagal ją apdovanojimai neįgaliesiems sportininkams bus išmokami tik tuo atveju, jei varžybose dalyvavo ne mažiau kaip 12 komandų ar pavienių varžovų. Tiesa, reikalavimas, kad varžybose rungtųsi tam tikras sportininkų skaičius, galioja ir sveikųjų čempionatams.
„Taupydama lėšas Lietuva į aukšto lygio varžybas siunčia tik stipriausius neįgaliuosius sportininkus, panašiai elgiasi ir kitos valstybės. Tad labai sudėtinga, kad į varžybas atvyktų 12 dalyvių”, – vakar LŽ sakė Lietuvos parolimpinio komiteto vadovas Vytautas Girnius.
Peikė departamentą
„Kūno kultūros ir sporto departamentas prašė, kad pateiktume savo siūlymus dėl sportininkų skatinimo. Tą ir padarėme, bet toks nutarimo variantas, koks buvo priimtas, mūsų netenkina. Manau, kad siūlydamas tokį sprendimą departamentas vadovavosi ne demokratiniais principais”, – pabrėžė Girnius. Pasak jo, departamentas neatstovauja neįgaliųjų interesams, o tik stengiasi sumažinti finansavimą. „Todėl mums kovoti su kitų šalių sportininkais, kurie pasirengti varžyboms gauna kur kas daugiau pinigų, yra gana sunku”, – piktinosi Girnius. Kitą savaitę per Lietuvos parolimpinio komiteto posėdį bus sprendžiama, ar dar galima kaip nors paveikti, kad minėtas Vyriausybės nutarimas būtų patikslintas.
„Sunkesnę negalią turintiems sportininkams turi būti sudarytos lengvatinės sąlygos, taikomi kiti dalyvavimo varžybose kriterijai. Tačiau mūsų valdininkai į tokius siūlymus neatsižvelgia, elgiasi taip, kaip jiems patogu”, – įsitikinęs Girnius.
Anot jo, vokiečiai, neįgaliesiems sportininkams, svarbiose varžybose užėmusiems I-IV vietas, per mėnesį visus metus moka 500 eurų stipendiją, rusai – 500 dolerių. Lietuvoje apie tokias stipendijas niekas net nekalba.
Sąlygos geros
„Neįgalieji turi savo nuomonę, kitos sporto organizacijos – savo. Šiuo atveju vyko ilga diskusija ir priimtas toks nutarimas”, – vakar LŽ sakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas. Pasak jo, faktiškai visame pasaulyje neįgaliųjų sporto valstybė nefinansuoja, nes jis išsilaiko iš rėmėjų lėšų. „Tokių programų, kokias neįgaliesiems turime mes, kitos valstybės tikrai neturi”, – teigė Raslanas. Anot jo, kai kuriose šalyse už laimėtas prizines vietas neįgaliesiems įteikiami tik simboliniai finansiniai apdovanojimai, tokių, kokius sportininkai gauna Lietuvoje, tikrai nėra.
Raslanas nesutinka, kad neįgaliųjų sportas Lietuvoje diskriminuojamas. Anot jo, šiuo metu mūsų šalyje įgyvendinamos net kelios didelės paramos sportui, tarp jų ir neįgaliųjų, programos, yra planų ir kitiems metams. „Tikrai nemanau, kad yra labai blogai. Žinoma, negalime lyginti olimpinių sporto šakų ir neįgaliųjų sporto, tai visiškai skirtingi dalykai ir skirtingos programos”, – sakė Raslanas.