Lankantis užsienio šalyse į akis krinta neįprastas vaizdas: eina gatve ar parku žmogus, už pavadėlio veda šunelį, o jo rankose – maišelis su kastuvėliu. Pagal Lietuvoje galiojančias Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisykles, viešosiose vietose vedžiojamų šunų šeimininkams taip pat privalu surinkti krūveles, jei augintiniai atliko gamtinius reikalus. Tačiau ar toks procesas vyksta realiai?
Turbūt ne vienas miestietis atkreipė dėmesį į reklaminiuose stenduose šuns letenose laikomą plakatą bei didelėmis raidėmis parašytus žodžius: „Mes turime teisę į jūsų žmoniškumą”. Žinoma, šia reklama siekiama apginti mažuosius draugus nuo žmonių smurto, užtikrinti jų prigimtines teises į gyvenimą ir laisvę. Tačiau kas gatvėje gali elgtis laisviau – šuo ar žmogus? Štai pavyzdys: išeina šeimininkas su augintiniu į gatvę, keturkojis pritupia, palieka krūvelę, o šeimininkas, viską palikęs, nueina lyg niekur nieko.
Pasak miesto Savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus vyresniosios sanitarijos inspektorės Virginijos Jankauskienės, ši situacija mūsų mieste po truputį gerėja. Tačiau kol kas problema yra aktuali.
„Jau pastebiu gyventojus, nešinus maišeliais ir surenkančius augintinių krūveles, tačiau norėtųsi, kad žmonės sąmonėtų greičiau”, – PB kalbėjo specialistė.
Aikštelės populiarėja
Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste galiojančias taisykles, jei nėra specialiai įrengtos aikštelės, šunis tuštintis galima išvesti tik savo namo teritorijoje arba nuošaliose mažai žmonių lankomose vietose. Visais atvejais gyvūną vedžiojantis asmuo turi turėti priemones išmatoms surinkti.
Mūsų mieste yra keturios šunims vedžioti pritaikytos aikštelės – Kniaudiškių mikrorajone, Skaistakalnio parke, Taikos alėjoje prie Nevėžio upės ir miesto parke Parko gatvės gale. Jas įrengė, prižiūri ir tvarko bendrovė „Panevėžio specialusis autotransportas”.
Vyresnioji inspektorė V.Jankauskienė, pasiteiravus, ar populiarios yra šios aikštelės, sakė: „Kartais būna, kad žmonės su augintiniais net eilėje laukia, mat pasitaiko, kad aikštelėse būna daug įvairaus dydžio ir veislių šunų, o augintinių savininkai bijo paleisti numylėtinius”.
Pažeidėjai baudžiami
PB kalbintas Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos (VPK VP) viršininkas Aleksandras Jankauskas patikino: „Jei policijos pareigūnas pamatytų, kad šunelio paliktos krūvelės jo šeimininkas neįsidėjo į maišelį, jis būtų tikrai nubaustas pagal galiojančias šunų laikymo ir vedžiojimo taisykles. Tokių pažeidėjų yra nemažai – ypač miesto parkuose, daugiabučių namų kiemuose esančiose vaikų žaidimo aikštelėse. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, kai nė su žiburiu nebuvo įmanoma pamatyti žmogaus, nešino kastuvėliu ir maišeliu, šiuo metu padėtis gerėja. Be to, kartu su Savivaldybės darbuotojais rengiame ne tik periodiškus reidus. Stengiamės reaguoti ir į žmonių skundus – juk prie kiekvieno šunelio po policininką nepastatysi”.
Asmuo, pažeidęs gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykles bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles, užsitraukia įspėjimą arba baudą iki 200 šimtų litų. Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio (VP VTT PP) vadovas, administracinės komisijos prie miesto Savivaldybės narys Eugenijus Venskevičius teigė, kad per aštuonis šių metų mėnesius surašyta 40 administracinės teisės pažeidimo protokolų. „Negaliu išskirti, kokiu konkrečiu metų laiku pažeidėjai nustatomi dažniau. Baudžiame vasarą ir pavasarį, žiemą ir rudenį. Dažniausiai pažeidėjų randame anksti rytą ir vakare, tačiau pasitaiko ir dieną”, – sakė E.Venskevičius.
Suveikia žmogiškasis faktorius
Administracinės komisijos sekretorė Genovaitė Mekienė PB informavo, jei protokolas pasiekia komisiją, baudžiami visi nusižengusieji.
„Pasitaikė atvejis, kai nepilnametis atėjo su mama ir teigė, kad jie tikrai neturi šuns. Paaiškėjo, kad pildant protokolą tikrasis pažeidėjas pasinaudojo svetima pavarde. Juk nebausi, kai nuoširdžiai žmogus sako, kad jis – niekuo dėtas”, – kalbėjo komisijos sekretorė.
Prasižengusiųjų sąraše daug bedarbių ar pensinio amžiaus žmonių, neįgalinčių mokėti dideles sumas, tuomet, G.Mekienės teigimu, suveikia žmogiškasis faktorius ir nuobauda mažinama iki minimaliausios.