Naujos technologijos padėjo atskleisti kitus „Monos Lizos” veidus

Leonardo Da Vinci „Mona Liza” iš pradžių „vilkėjo” rafinuotą nėščiosios drabužį, o jos plaukai buvo susukti į kuodą – tokias detales, kurias dabar slepia vėlesni sluoksniai, atskleidė trimačio vaizdo gavimo technologijos, pranešė mokslininkai. Kanados Nacionalinės tyrimų tarybos (NTT) tyrėjai per spaudos konferenciją Otavoje paskelbė, kad pirmuosius šio šedevro trimačius atvaizdus gavo naudodamiesi sudėtingu lazeriniu skeneriu.
Skenavimo metu paaiškėjo, kad paveiksle paslaptingai besišypsanti moteris iš pradžių buvo nutapyta su kuodu, o ne su laisvai ant pečių krintančiais plaukais.
Šis atradimas išsprendė seną problemą, susijusią su tuo, kad Italijoje 16 amžiuje palaidais plaukais vaikščiodavo tik mergaitės ir nedorybingos moterys, sakė minėtos prancūzų agentūros projekto vadovas Bruno Mottinas. Pasirodė, kad tikroji Mona Liza turėjo tam tikrą socialinę padėtį.
Be to, anksčiau ji buvo nutapyta su drabužiu, panašiu į to meto nėščiųjų ir kūdikius maitinančių moterų drabužius, parodė skenavimas infraraudonaisiais spinduliais.
Tikroji Mona Liza turėjo tris vaikus. Turtingas Florencijos pirklys Francesco del Giocondo kažkuriuo metu nuo 1503-iųjų iki 1506-ųjų pasamdė Leonardo nutapyti jo žmoną, kuri buvo neseniai pagimdžiusi antrąjį vaiką, bet dailininkas paveikslą pasiliko sau ir tobulino jį iki pat savo mirties, tikriausiai pakeisdamas pavaizduotos moters šukuoseną ir kitas detales.
Mokslininkai taip pat papildė žinias apie Leonardo Da Vinci tapymo techniką, įskaitant jo sfumato – modeliavimą švelniais šviesos ir šešėlių perėjimais.
Tyrėjai pastebėjo, kad paveiksle nematyti potėpių teptuku, – tai rodytų, kad dailininkas galėjo tapyti pirštais, jeigu ne tai, kad ant kūrinio nematyti ir pirštų atspaudų.
Nors „Moną Lizą” muziejuje kasmet pamato 7 mln. lankytojų, mokslininkai neturėjo daug galimybių tirti šį paveikslą laboratorijoje. Tai buvo padaryta tik kartą 4-ajame dešimtmetyje, 1952 metais ir dabar.
Naujieji atvaizdai padės muziejininkams tęsti tyrimus neliečiant paties paveikslo ir išbandyti naujas restauravimo technikas su trimačiu modeliu, sakė J.Tayloras.
Minima kanadiečių technologija anksčiau buvo skenuojama Michelangelo statula „Dovydas” ir tokių dailininkų, kaip Auguste’o Renoiro ir Jeano-Baptiste’o Camille’io Corot paveikslai.