Užprogramuota korupcija

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas tvirtina esąs bejėgis kovoti su pažeidimais, kuriuos daryti kartais leidžia įstatymai

Kai kurie Seimo nariai įsitikinę, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tik imituoja darbą, bet realiai jo neatlieka.

Tuo tarpu STT direktorius Povilas Malakauskas teigia, kad jie nekelia sau tikslo uždaryti į kalėjimą kuo daugiau žmonių – svarbiau pakeisti įstatymus, kad juose liktų kuo mažiau korupcijos rizikos.

Reikalauja įrodymų

Praėjusią savaitę Panevėžyje teisėsaugininkai atskleidė valstybės tarnautojų kyšininkavimo sistemą, tačiau Seimo narė V.Boreikienė tikina, kad tai ne itin didelis STT pasiekimas.

„Povilo Malakausko vadovaujama tarnyba užsiima smulkmenomis, o tokios pavienės jų akcijos yra parodomosios, visuomenei nuraminti, – sakė parlamentarė. – Korupcija Panevėžyje ne tokio didelio masto, kokia yra Vilniuje, Klaipėdoje ar Kaune”.

V.Boreikienės teigimu, Kauno verslininkai jai dažnai skundžiasi Savivaldybės tarnautojais. „Negaudami kyšių, tarnautojai vilkina ir nederina statybos projektų, kurie būtini statybos leidimui gauti, – tikino V.Boreikienė. – Šiuo atveju STT nieko nenuveikė. Pareigūnai, nors ir turi galimybių įrodymams surinkti, jų reikalauja iš verslininkų”.

Parlamentarė tikina net negirdėjusi, kad bent kartą savivaldai vadovaujantys asmenys imtųsi supaprastinti biurokratinį mechanizmą. „Ne kartą iš garsių Kauno verslininkų girdėjau, kad jie, taupydami laiką, valstybės tarnautojams priversti duoti kyšius, ypač siekdami gauti statybos leidimą ar suderinti detalųjį planą”, – sakė Seimo narė.

Ragina viešinti negeroves

Neapsikentę Savivaldybės Urbanistikos bei Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrių veikla, šiomis dienomis keli Kauno verslininkai kreipėsi ir į „Kauno dieną”.

„Skambina projektuotojai ir prašo padėti, nes su jais tuose skyriuose nesiskaitoma, – nepanoręs prisistatyti pasakojo vienos didelės Kauno bendrovės vadovas. – Jie prašė pakalbėti su meru, bet išaiškėjus, kas kreipėsi, mums gali būti sudaryta dar daugiau dirbtinių kliūčių kitiems projektams”. Bendrovės vadovas tikino nesirengiąs papirkinėti valdininkų, o blogybes būtina iškelti į viešumą.

Pagal panašų skundą Panevėžyje STT ir atskleidė kyšininkavimo sistemą. Įtarta, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos pareigūnas, nagrinėdamas statybų leidimų dokumentaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir iš projekto teikėjų paėmė kyšius. Įtariama, kad ir Panevėžio savivaldybės įmonės „Panevėžio planas” vadovas papirko valstybės tarnautoją, siekdamas palankių sprendimų, susijusių su projektavimo sąlygų išdavimu.

Trūksta tyrėjų ir galimybių

STT direktorius Povilas Malakauskas atmeta V.Boreikienės priekaištus. „Kiekvienas pilietis turi teisę vertinti mūsų veiklą. Per metus tarnyba gauna apie 800 piliečių skundų, o pas mus dirba tik apie 200 žmonių, įskaitant valytojas ir kitą aptarnaujantį personalą. Todėl prie kiekvieno korumpuoto valstybės tarnautojo mes nepastatysime mikrofono”, – teisinosi P.Malakauskas.

Jo įsitikinimu, neįmanoma ištirti visų skundų, nes per metus Lietuvoje STT atlieka vidutiniškai apie 100 tyrimų, iš kurių apie 30 proc. atvejų bylos atsiduria teisme. 2005 m. STT išaiškino 139 asmenis, įtariamus padarius nusikalstamas veikas, iš jų 62 valstybės tarnautojus.

„Dirbti efektyviau visada galima, bet neturint daugiau pajėgumų, galimybės yra ribotos”, – teigė P.Malakauskas. 2005 m. tarnyba pradėjo 79 ikiteisminius tyrimus, iš jų 48 tyrimai (61 proc.) buvo pradėti STT pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius, o 31 tyrimas (39 proc.) – gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.

P.Malakauskas neatskleidė, ar šiuo metu Kaune atliekamas koks nors operatyvinis tyrimas, susijęs su Kauno miesto savivaldybe, nes tai yra slapta informacija. „Bet vieną didžiausių prioritetų šalyje skiriame būtent statyboms”, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas.

Nesibaigiantis valstybės žaidimas

STT vadovas P.Malakauskas sako, kad tarnyba per metus antikorupciniu požiūriu įvertina ir apie šimtą Seimui teikiamų įstatymų projektų.

„Kartais labai norėtųsi pasakyti, kad pačiuose įstatymuose korupcijos rizika yra labai didelė, bet ne visus įstatymų projektus pavyksta sustabdyti, – apgailestavo P.Malakauskas. – Jeigu žaidimo taisyklės yra blogos, jos nepasikeis, net jei uždarysime į kalėjimą daug žmonių. Tame žaidime visada bus žaidėjų, nes vieną pasodinus, į jo vietą ateis kitas”.

P.Malakausko teigimu, po susitikimo su šalies vadovu V.Adamkumi ir premjeru G.Kirkilu nutarta peržiūrėti biurokratines procedūras ir pasiūlyti Vyriausybei jas supaprastinti, o kai kurių ir visiškai atsisakyti.

„Jei šiuolaikinės technologijos leidžia per metus piliečiui pasistatyti namą, nė viena procedūra neturėtų tai sutrukdyti, – įsitikinęs P.Malakauskas. – Viskas, kas trukdo dokumentaciją suderinti įstaigose, turi būti pašalinta”.

P.Malakauskas nesiryžo pasakyti, kiek laiko gali užtrukti vien biurokratinių procedūrų inventorizacija, jau nekalbant apie gausybės įstatymų pakeitimus.

„Gal reikėtų pradėti nuo vienos įstatymo biurokratinės procedūros. Ją panaikiname ir einame prie kitos”, – sakė P.Malakauskas.

Moralizuojama tik bažnyčioje

STT vadovas P.Malakauskas įsitikinęs, jei verslininkui biurokratai vilkina viešbučio ar namo statybos procedūras, būtent iš jų reikėtų išieškoti nuostolius.

„Bet mūsų tarnyba dažnai pastebi, kad pačios biurokratinės procedūros sudaro sąlygas korupcijai, todėl kai blogis yra įteisintas, su juo labai sudėtinga efektyviai kovoti, – sakė P.Malakauskas. – Mes nesame bažnyčia, kuri gali tik pamoralizuoti, mums viską reikia įrodyti. Dažnai valstybės tarnautojų sprendimai pasirodo esantys teisėti arba beveik teisėti”.

V.Boreikienė įsitikinusi, kad pirmiausia reikėtų užlopyti Statybos įstatymo spragas.

„Premjeras turėtų įpareigoti Aplinkos ministeriją, kad ji peržiūrėtų Statybos įstatymą, poįstatyminius aktus, tvarką, taisykles ir pateiktų siūlymus, kaip supaprastinti biurokratinį mechanizmą”, – sakė V.Boreikienė.

Trumpas terminas – apgaulingas

„Kauno diena” apsilankė verslininkų nurodytame Savivaldybės Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriuje. Viename kabinetų pasiteiravus tarnautojų, per kiek laiko išduodami statybos leidimai, tarnautoja atsakė: „Kaip visada, per dešimt dienų, bet iki šito – oi, kiek daug dokumentų reikės sutvarkyti. Vieni sutvarkomi per mėnesį, kiti – per du, o treti ir ilgiau užtrunka”. Nuolatinėje Statybos komisijoje su aplinkos apsaugos, paveldo, higienos centro, priešgaisrinės apsaugos ir dar keliolikos valstybės įstaigų atstovais būtina suderinti projektą, priešingu atveju leidimo statybai gauti neįmanoma.

„Negalime išduoti leidimo, jei trūksta dokumentų, – nusiskundimus komentavo Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Antanas Tarnauskas. – Esame paskutinė grandis, išduodanti leidimą per 10 dienų”. Tačiau vėliau A.Tarnauskas pripažino, kad norint užvilkinti procesą, pareiškėjams galima sudaryti daugybę kliūčių. „Jeigu viską darytume pagal įstatymo raidę, tai čia visi verktų”, – pridūrė jis.

Kai kurie verslininkai „Kauno dieną” tikino, kad procesas kai kada užtrunka ir metus. 2005 metais gyvenamųjų namų statybai skyrius išdavė 802 statybos leidimus, o šiemet – 586.

Sutriko dėl liftų

Statybos leidimų siekiantys asmenys Urbanistikos skyriuje iš pradžių turi gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Pagal jas parengiamas projektas, kuris vėliau patenka į A.Tarnausko vadovaujamą skyrių. Aprobavęs projektą, šis skyrius jį vėliau teikia svarstyti Nuolatinei statybos komisijai. Jei komisija priekaištų neturi, išduodamas leidimas.

A.Tarnauskas mušėsi į krūtinę, kad skyriuje korumpuotų tarnautojų nėra. „Nereikia žiūrėti į mūsų skyrių, nes korupcija yra pasaulinė liga, – kalbėjo A.Tarnauskas. – Valdininkas nesako: „Duok man kyšį”. Ateina ir pas mane, kiša pinigus”. Jo teigimu, tarnautojai tik vykdo Statybos įstatymo reikalavimus, kad pareiškėjai jų laikytųsi.

Tačiau A.Tarnauskas šiek tiek sutriko, paklaustas, kodėl skyrius išdavė leidimą daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, kai pagal reikalavimus kiekviename penkių aukštų name jau yra privaloma įrengti liftus. „Tada žmonėms gerokai pabrangtų būstas, – mėgino teisintis A.Tarnauskas – Galiausiai, projektams pritaria Nuolatinė statybos komisija”.

Pasak parlamentarės V.Boreikienės, valdininkai Statybos įstatymą „įvelka į tokį rūbą, koks jis jiems atrodo gražesnis, o poįstatyminiai aktai, tvarkos ir aprašai pasidaro dviprasmiai, purenantys dirvą korupcijai”.

Vieno langelio principas nepadėjo

Praėjusiais metais Urbanistikos skyrius pareiškėjams išdavė apie 1200 projektavimo sąlygų sąvadų. Per 7 šių metų mėnesius išduota 1800 sąvadų.

Pasak Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, verslo žmonių metami kaltinimai dėl detaliųjų planų ir statybos leidimų derinimo yra nepagrįsti, esą tarnautojai tiesiog užversti darbu.

„Būtent todėl interesantus siekiame aptarnauti vieno langelio principu, kad tarnautojas ir pareiškėjas tiesiogiai nekontaktuotų”, – sakė N.Valatkevičius. Jo teigimu, „vieno langelio” principo nepavyko įgyvendinti nuo rugsėjo 1 d. dėl užsitęsusių remontų.

Pasak N.Valatkevičiaus, ir Nuolatinė statybos komisija užkerta kelią korupcijai. „Ji sudaryta tam, kad pareiškėjui nereikėtų vaikščioti į kiekvieną instituciją”, – tikino N.Valatkevičius.

„Kauno diena” primena, kad vieno langelio aptarnavimo principas senokai įgyvendintas Panevėžio savivaldybėje, bet tarnautojai, pasirodo, vis tiek sulaukė įtarimų dėl korupcijos.

Sistema turėtų būti veiksmingesnė

Urbanistikos skyriaus vedėjas N.Valatkevičius tikino, kad supaprastinti biurokratinių procedūrų negalima, nes yra Statybos įstatymas, kurio reikalavimų tarnautojai ir laikosi.

STT vadovas P.Malakauskas sakė, kad anoniminiai verslininkų parodymai nenugula tyrėjų stalčiuose, o dažnai tampa vienais pagrindinių įrodymų pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Šalyje veikia šešėlinė administravimo sistema, kuri dirba efektyviau už valstybinę piliečių aptarnavimo sistemą, – sakė STT direktorius P.Malakauskas. – Ta sistema veikia ne pagal įstatymus, naudojasi valstybės resursais (valstybės tarnautojais), greitai priima sprendimus interesanto naudai ir mandagiai su juo elgiasi. Todėl teoriškai valstybinė piliečių aptarnavimo sistema nugalės tik tada, kai dirbs veiksmingiau už šešėlinę”.

„Kauno diena” ne kartą rašė apie mieste pradėtas nelegalias statybas. Taip 2004 metais be detalaus plano, bet gavus statybai leidimą, Savanorių prospekte buvo pradėta statyti „Hyper Maxima”. Dėl biurokratų kaltės verslininkai nevengia pirmiausia pradėti statybas, o jas įteisinti vėliau.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International” tyrimas atskleidė, kad Lietuva yra tarp šalių, kurios susiduria su rimtomis korupcijos problemomis. Tarp 159 pasaulio valstybių ji užima 44 vietą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.