Antano Mončio namų muziejaus nuotraukaRugsėjį, kai pajūrį palieka ypač triukšmingi poilsiautojai, o į Palangą įsėlinusią bobų vasarą sveikina linksmai bumbsintys kaštonai, vyksta tarptautinis meno festivalis „Antano Mončio dienos”
Šiemet įvyko ketvirtasis renginys, priminęs, kad pasaulinio garso lietuvių skulptorius Antanas Mončys (1921-1993), kuriam šių metų birželį būtų sukakę 85-eri metai, gimė Mončių kaime netoli Palangos.
Paryžius nušlifavo
1941-1943 metais Mončys studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, o artinantis sovietų armijai pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje ir Prancūzijoje studijavo skulptūrą. Gyveno Paryžiuje: ten sukūrė garsiausius savo darbus. „Iš Lietuvos išvykau aptašytas, Paryžius mane nušlifavo”, – 1992-ųjų sausio mėnesį ant popieriaus lapelio užrašė Mončys. Mes tą sakinį galime pamatyti jau septintus metus Palangoje veikiančiuose Antano Mončio namuose-muziejuje. Čia, S.Daukanto gatvėje, kaip tie prancūzai, anot skulptoriaus, žiūrime išsižioję į gal ir nušlifuoto, bet savitumo nepraradusio menininko kūrybą – apie 200 originalių skulptūrų, piešinių, koliažų, eskizų ir neįprastų švilpynių, autoriaus vadintų švilpiais. Nuolat veikiančioje ekspozicijoje – nemažai Mončio laiškų, fotografijų, dokumentų (tarp jų – prancūzų įteiktas mokslo baigimo diplomas su lietuviškai parašyta pavarde), asmeninių daiktų, apie skulptorių išleistų leidinių. Mončio seserėčia Loreta Birutė Turauskaitė – namų-muziejaus direktorė, daugelio renginių, pristatančių unikalią skulptoriaus kūrybą, rengėja ir iniciatorė.
Per ketvirtą festivalį – keturi renginiai
Šiemetinis tarptautinis festivalis „A.Mončio dienos Nr.4”, vykęs rugsėjo 15-21 dienomis, buvo nutviekstas prisiminimų dvasios. Atidaryta Arvydo Šaltenio personalinė paroda „Prisiminimai”, pristatyta Juozo Valiušaičio fotoužuominų paroda „Gyvenimas Apvaizdos vizdy. Šventoji keliauninkė”. Festivalio svečias ukrainiečių menininkas Aleksandras Dirdovskis surengė akciją, kurioje dalyvavo ne tik žmonės, bet ir iš Viliaus Orvido akmenų sodybos atkeliavę akmenys, parodytos ištraukos iš Dirdovskio filmų apie Orvidą (1952-1992) „Septintasis sąsiuvinis” ir „Allusion”. Per paskutinį festivalio vakarą prisiminimais apie Mončį dalijosi rašytojas Tomas Sakalauskas, knygoje „Ketvirtoji dimensija” (1998 m.) aprašęs savo susitikimus su menininku, kalbėjo skulptorius Klaudijus Pūdymas, daugiau kaip dvidešimt kartų viešėjęs pas Mončį Paryžiuje. Parodyti dokumentiniai filmai „Antanas Mončys: Sculpteur Litaunien” (1992 m., Prancūzija) ir Henriko Gulbino 1988-aisiais sukurta juosta „Antanas Mončys”, o Donis (Donatas Bielkauskas) atliko improvizacijas unikaliais Mončio švilpiais.
Arvydo Šaltenio prisiminimai
Tapytojas Šaltenis pažinojo Mončį – lankėsi pas skulptorių Paryžiuje. Apie tai byloja jo personalinės tapybos ir piešinių parodos „Prisiminimai”, veiksiančios iki spalio 12 dienos, darbai. Tai – 1992 metų kūriniai, tarp kurių – „Barža Senoje”, „Monmartras naktį”, „Metro Paryžiuje”, „Kiemas Paryžiuje” ar 1977-ųjų viešnagę primenantys „Antanas piešia”, „Skulptūrų parkas Paryžiuje”, kiti. Kompaniją Mončiui palaiko kitas iškilias asmenybes įamžinę kūriniai „Piešiniai su Justinu Mikučiu” (1985-1988) ar „A.Samuoliui atminti” (1985).
Retrospektyvinėje Šaltenio parodoje – daug mažai kam matytų kūrinių, atskleidžiančių jo šeimos, kartu ir Lietuvos istorijos nežinomų puslapių. Tarp jų – 1971 metų drobės su panaudotomis archyvinėmis 1928 metų fotografijomis: „Kompozicija su jūrininkais”, Pirmieji Lietuvos jūrininkai”, „Pirmieji Lietuvos jūrininkai. Pranas Šaltenis”. Save autorius tapė ilgiau: 1969-1991 metais kūrė „Suplėšytą autoportretą”.
Pažintį su Šalteniu praplečia jo aštuntojo dešimtmečio viešnagių Palangoje darbai ar 1996-ųjų „Daikteliai iš Sprakčių”.
Žavėjo danus
Pasak Antano Mončio namų-muziejaus direktorės Turauskaitės, šiomis dienomis į Palangą iš Danijos, Silkeborgo meno centro grįžta septynios didelės Mončio skulptūros, tarp jų – „Vandens nešėjas”, „Begalinis”, „Skeletas”, „Erotika”, „Ranka”. „Prieš dvejus metus danai pirmąkart pamatė Mončio darbų, eksponuotų tame pačiame meno centre kartu su kitų lietuvių autorių kūriniais, – pasakojo Turauskaitė. – Danai taip susižavėjo Mončio kūryba, kad rengdami didžiulę tarptautinę parodą „Trys gyvybės medžiai: menas, kultūra, gamta”, pareiškė, jog būtinai nori matyti Mončio skulptūrų”. Direktorė pasakojo, kad Mončio skulptūros nuo gegužės iki rugsėjo vidurio atstovavo Lietuvai tarp 28 garsiausių pasaulio menininkų kūrinių.
Mūsų skulptoriaus parodos labai domina ir kitų šalių meno žinovus, galerininkus. Tarp artimiausių sumanymų – 2007 metais numatytas surengti Mončio kūrybos pristatymas Briuselyje (Belgija). O Palangoje, Antano Mončio namuose-muziejuje, šalia nuolat veikiančios ekspozicijos kasmet surengiama daugiau kaip 30 parodų.