Neakivaizdininkai nekantriai laukia išganingos pataisos

Iki šiol galiojantis Karo prievolės įstatymas norinčius neakivaizdžiai mokytis jaunuolius verčia išsisukinėti nuo pareigos tėvynei

„Neketinu grįžti į Lietuvą, kol negalėsiu čia laisvai užsiimti verslu ir mokytis”, – LŽ sakė 21 metų Marius. Vaikinas nenorėjo, kad būtų skelbiama jo pavardė ir dėl to turėti nemalonumų.

Pavasarį į tėvynę grįžusį ir ketinusį čia visam laikui likti vaikiną atgal į užjūrį išvijo grėsmė tapti šauktiniu. Marius įstojo į vienos Lietuvos aukštosios mokyklos neakivaizdinį skyrių ir netrukus sulaukė šaukimo atvykti į karo prievolės tarnybą. „Nesinorėtų išbraukti vienų gyvenimo metų”, – Marius vėl išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją.

Dėjo viltis į pataisas

Pagal dabar galiojančius įstatymus jaunuoliai, studijuojantys neakivaizdiniuose aukštųjų mokyklų skyriuose, esant šauktinių trūkumui, kviečiami atlikti privalomosios karinės tarnybos, trunkančios metus.

Seimui jau pateiktas Karo prievolės įstatymo pataisos projektas. Jei jis bus priimtas, jaunuoliai, universitetuose studijuojantys neakivaizdžiai, nebus šaukiami atlikti privalomosios karo tarnybos.

Būtent į šią pataisą viltis dėjo ir LŽ pašnekovas Marius. Grįžęs šių metų gegužę vaikinas sužinojo, jog rengiamasi keisti karo prievolės tvarką. „Tikėjausi, kad tvarka bus pakeista iki Naujųjų metų, ir man neteks eiti į kariuomenę, įstojau į neakivaizdinį skyrių studijuoti buhalterinės apskaitos. Sumokėjau už pirmą semestrą”, – sakė Marius.

Be to, vaikinas pasakojo Lietuvoje ketinęs imtis verslo. Dvejus metus Didžiojoje Britanijoje statybininku dirbęs lietuvis į tėvynę parsivežė apie 100 tūkst. litų. „Pinigų veltui niekas nedalijo, tekdavo ir neišsimiegoti, ir nepavalgyti”, – apie darbą svetur pasakojo pašnekovas.

Už užsienyje uždirbtus ir sutaupytus pinigus Marius buvo nusižiūrėjęs turizmo ir renginių organizavimo firmą – rengėsi ją pirkti ir plėsti verslą.

Sulaukė šaukimo

Tačiau kaip tik tada teigė sulaukęs šaukimo atvykti į karo prievolės administravimo tarnybą. Jaunuolis pasakojo stengęsis paaiškinti situaciją, prašęs atidėti karinę tarnybą, kol baigs mokslus. Kariškiai jam paaiškino, kad pagal įstatymą jis gali būti pašauktas tarnauti kariuomenėje, išimčių įstatymas nenumato.

„Galėjau kaip daugelis nueiti pas gydytoją ir „susirasti” ligų, bet nesu pratęs sukčiauti, maniau, pavyks geruoju susitarti”, – pasakojo vaikinas. Stengdamasis išvengti karo prievolės Marius vėl emigravo ir teigė neketinąs grįžti tol, kol negalės laisvai mokytis ir kurti verslo. Jaunuolis teigė, jog jei atsirastų galimybė užsidirbti ir mokytis Lietuvoje, jis tikrai nebenorėtų vykti uždarbiauti į užsienį.

Prieštaraujančiųjų nėra

„Paprastai neakivaizdininkų nešaukiame atlikti privalomosios karo tarnybos. Seimą pasiekęs toks projektas tik įteisintų galiojančią praktiką”, – LŽ tikino Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) viršininkas Jonas Andriškevičius. Pasak jo, KAM pritaria parengtam įstatymo projektui. Dėl jo šauktinių skaičius esą sumažėti neturėtų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Algis Kašėta pabrėžė, kad minėtai pataisai jau pritarė Vyriausybė ir Seimo NSGK, tad jos priėmimas parlamente neturėtų užtrukti.

„Toks žingsnis sveikintinas. Manau, kad kariuomenė turi būti pagrįsta savanoriškumu, o ne prievole. Kartu sumažėtų ir korupcijos lygis, būtų mažiau tų, kurie bando tarnybos išvengti legaliais ir nelegaliais būdais”, – LŽ sakė Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentė Nora Žukauskaitė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.