2012 metų olimpinių žaidynių sostine tapsiantis Londonas plėsis į rajonus, kurie anksčiau nebuvo laikomi perspektyviais
Londone dabar gyvena apie 8 milijonai žmonių. Prognozuojama, kad po dešimties metų Didžiosios Britanijos sostinė „ūgtelės” maždaug milijonu gyventojų, tai yra „praris” maždaug Amsterdamo ar Frankfurto prie Maino dydžio miestą. Tokiam gyventojų pagausėjimui Londonas jau pradėjo rengtis sukurdamas plėtros į rytus koncepciją. Į ją įtrauktas ir Londono pasirengimo tapti 2012 metų olimpinių žaidynių sostine planas.
Gali tekti perrašyti vadovėlius
Vidurinėje mokykloje anglų kalbos besimokantieji jau žino, kad Londonas skirstomas į Vestendą ir Ystendą, tai yra vakarinę ir rytinę miesto dalį. Vestendas yra kur kas turtingesnis, prašmatnesnis, ten gyvena labiau pasiturintys. O Ystendas skirtas mažiau šiame gyvenime pasiekusiems, paprastesniems žmogeliams.
Tačiau laikai po truputį keičiasi ir jau netrukus gali tekti perrašyti anglų kalbos vadovėlius, kuriuose pasakojama apie Londoną. Didžiosios Britanijos sostinės valdžia yra nusprendusi miestą plėsti į rytus, Ystende sukuriant ne tik verslo centrus, bet ir prabangių arba bent jau aukštesnės nei vidutinės klasės apartamentų kvartalus.
„Jau dabar miesto centras yra akivaizdžiai pasistūmėjęs nuo Vestminsterio, kuris yra vakarinėje Londono dalyje, Tauerio link, kuris yra rytinėje pusėje”, – „Kauno dienai” sakė miesto plėtros agentūros „Think London” atstovas Krisas Oranžas.
Šiems pasikeitimams įtakos turėjo dar prieš penkiolika metų pradėti įgyvendinti planai vietoj senųjų jūros uosto dokų pastatyti verslo ir gyvenamuosius centrus.
Darbą prarado šimtai tūkstančių
Anksčiau čia buvo britų galybės įrodymas – didžiulis jūros uostas. Londono dokai buvo gerai žinomi visame pasaulyje. Nuo rytinės miesto dalies iki pat Temzės žiočių nusidriekusiose prieplaukose stovėjo laivai iš viso pasaulio su dešimtimis tūkstančių tonų įvairiausių krovinių.
Bet XX amžiaus iššūkiai atliko savo negailestingą darbą. Temzės prieplaukos vis labiau neatitiko šiuolaikinių giliavandenių uostų reikalavimų. Londono dokai pradėjo merdėti, kol galų gale 1981 metais buvo uždarytas paskutinis. Be darbo liko daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių, susijusių su jūra, laivais, žvejyba ir prekyba.
Tačiau britai nenuleido rankų ir ėmė svarstyti, kaip galima būtų panaudoti didžiules teritorijas rytinėje miesto dalyje vis labiau besiplečiančio Londono poreikiams. 1988 metais gimė ir pradėtas įgyvendinti Keneri Vorfo (angliškai „Kanarų salų prieplauka”) rajono projektas. Po kelerių metų vietoj buvusių karališkųjų, bet nelabai išvaizdžių dokų jau stovėjo pirmieji daugiaaukščiai verslo centrai.
Traukinius vairuoja kompiuteris
Dabar Keneri Vorfas yra šiuolaikinio miesto, pastatyto pakeistos paskirties teritorijoje, pavyzdys.
Viena pagrindinių problemų, susijusių su naujais rajonais, yra susisiekimas su pagrindine miesto dalimi. Londone įgyvendinant Keneri Vorfo projektą apie tai pagalvota pirmiausia.
Iš Londono centro į Keneri Vorfą nutiestas greitkelis su keliais tuneliais, nauja metro linija „Jubiliejinė”, taip pat įgyvendintas „Doklando lengvojo geležinkelio” projektas (angliškai „Docklands light railway – DLR). Šis vienabėgis geležinkelis veikia metro principu, tačiau visas jis nutiestas ant žemės arba ant specialių estakadų. Be to, DLR vairuoja kompiuteris. Traukiniuose nėra vairuotojo. Dabar daugiau kaip trys dešimtys DLR stotelių jungia Keneri Vorfo rajoną su Londono Sičiu, nedideliu miesto verslo oro uostu ir Grinviču į pietryčius nuo miesto, kur yra keli universitetai ir įžymioji observatorija, per kurią eina Žemės nulinis meridianas.
Be to, atvykti į Keneri Vorfą iš miesto centro galima ir Temze, vadinamuoju upės autobusu, tai yra nedideliais laiveliais, kurie sustoja keliose specialiai tam įrengtose prieplaukose.
Įsikūrė daug garsių bendrovių
Daugiau kaip 80 tūkstančių žmonių dabar dirba Keneri Vorfe pastatytuose dangoraižiuose. Čia savo biurus įkūrė didžiulės, gerai žinomos kompanijos, visų pirma bankai, draudimo ir investicinės bendrovės. Į Keneri Vorfe esantį pastatą neseniai persikėlė ir pasaulinio garso naujienų agentūros „Reuters” pagrindinė būstinė.
Aukščiausias pastatas ir Keneri Vorfe, ir visoje Didžiojoje Britanijoje yra 244 metrų dangoraižis, kuriame įsikūrusios įvairios kompanijos, įskaitant ir bendrovę, kuri valdo naująjį rajoną. Iš šio 50 aukštų pastato Kanados aikštėje atsiveria puikus vaizdas į visą Londoną.
Aukštesnių pastatų nei Keneri Vorfe, nei aplinkiniuose rajonuose statyti neketinama. To neleidžia daryti netoliese esantis Londono Sičio oro uostas, kurio tūpimo-pakilimo takas nukreiptas tiesiai į naująjį rajoną.
Prižiūrėtojai padidino saugumą
Kai kuriuos Keneri Vorfo pastatus projektavo žymiausi šiuolaikiniai architektai, tarp jų ir seras Normanas Fosteris, pasaulyje žinomas, pavyzdžiui, kaip Berlyno Reichstago kupolo kūrėjas.
Pasak agentūros „Think London” atstovo K.Oranžo, viskas Keneri Vorfe yra originalaus dizaino, pritaikyta tik šiam rajonui, netgi suoliukai ar specialios peleninės, primenančios pašto dėžutes.
Visa Keneri Vorfo teritorija yra saugoma specialiai įsteigtos saugos bendrovės. Dažnas įvažiuojantis automobilis yra patikrinamas. „Tai bene saugiausias rajonas Londone”, – tvirtina K.Oranžas. Tiesa, prieš penkerius metus, kai teroristai atakavo dangoraižius Niujorke, sunerimo ir Keneri Vorfą prižiūrinti bendrovė. Buvo smarkiai sustiprintas saugumas, kad teroristai nenusitaikytų į Londono dangoraižius.
Olimpiados organizatoriai jau pluša
Aplink Keneri Vorfą netrukus išaugs ir daugiau panašių verslo centrų. Be to, netoliese jau statomi ir neaukštų rezidencijų kvartalai. Čia galės gyventi iki pusės milijono londoniečių.
Vos už trijų kilometrų į šiaurę nuo Keneri Vorfo yra kitas perspektyvus Londono rajonas – Stratfordas. Jam lemta tapti 2012 metų olimpinių žaidynių pagrindine vieta. Per ateinančius ketverius penkerius metus apytuščiai Stratfordo laukai neatpažįstamai pasikeis. Čia bus pastatytas olimpinis kaimelis, didžiulis stadionas, baseinas, velodromas, sunkiosios atletikos arena.