Iš gastrolių Amerikoje – su gitara

Aktoriaus ir bardo Gedimino Storpirščio net neverta klausti, kas jam svarbiau – muzika ar teatras. Abi kūrybos sritys brangios ir jis negalėtų išskirti kurios nors vienos.

Kalbinome aktorių Gediminą Storpirštį, ką tik grįžusį iš Jaunimo teatro gastrolių Amerikoje. Važiavo ten be gitaros, nors spektaklyje „Arklio Dominyko meilė”, rodytame Čikagos lietuvių bendruomenės centre Lemonte, skamba nemažai jo kūrybos dainų. Garsusis bardas juokavo, kad Amerikoje gitarą galima rasti. Ir iš tikrųjų – grįžo į Lietuvą su nauja.

Visą laisvesnį pusdienį praleido muzikos instrumentų parduotuvėje Čikagoje, stebėdamasis jų įvairove, ir išsirinko gitarą geležinėmis stygomis. Tokia grojo ir per spektaklį Lemonte. Vilniuje likusioji – klasikinė plastikinių stygų gitara, tad pamanė, kad reikia abiejų. Be to, Čikagoje įsigytas instrumentas bus ir atsiminimas apie šią kelionę – pirmąją anapus Atlanto.

Kitokios žinios iš Lietuvos

Jaunimo teatro gastrolės Čikagos lietuvių bendruomenės centre Lemonte buvo itin sėkmingos. Aktorių Gedimino Storpirščio ir Neringos Varnelytės vaidinamas režisieriaus Alberto Vidžiūno spektaklis Vytauto V.Landsbergio „Arklio Dominyko meilė” sutraukė apie 500 mažųjų žiūrovų. Daugelis jų po šeštadieninės mokyklėlės atėjo kartu su tėveliais. Pasak pašnekovo, lietuviškais spektakliais vaikai ten neišlepinti, tad tėvai vis kartojo, kaip jiems trūksta tokių vakarų.

Per savaitės viešnagę aktoriui teko nemažai bendrauti su lietuvių bendruomene. Šeštadieninėje mokyklėlėje buvo susitikęs ir su vaikais. Iš viso dvi tokias lietuviškas mokyklėles Lemonte ir Čikagoje lanko apie tūkstantis vaikų. Lietuvių bendruomenę sudaro apie 250 tūkst. emigrantų. Į susitikimus nemažai ateidavo ir naujosios, jau trečios, kartos emigrantų, kai kurie jų Amerikoje įsikūrę vos prieš kelerius metus. Per susitikimus ne tik kalbėtasi – bardui teko nemažai ir dainuoti.

„Jie išsiilgę tokių nelaikraštinių žinių iš Lietuvos, to gyvo bendravimo arba truputėlį kitokio laisvalaikio. Ten nuvažiavę dažniausiai visi įsikinko į tokį pašėlusį ritmą, norėdami išgyventi kitoje aplinkoje, kad man pasirodė gana aktyvūs ir vyresnės, ir jaunesnės kartos lietuviai”, – sakė aktorius.

Po intensyvios programos Čikagoje Storpirčio laukė susitikimas su lietuvių bendruomene Niujorke. Jo kūrybos vakaru buvo atidarytas naujas kultūrinių renginių sezonas Aušros Vartų bažnyčioje. Jai iškilusi grėsmė būti uždarytai, tad ir per susitikimą kalbėta, kokiomis priemonėmis kovoti, kad bažnytėlė būtų išlaikyta.

Pašnekovas pripažino, kad Amerika iš tikrųjų labai įdomi šalis, tačiau joje nepatyrė nieko, kas priverstų susimąstyti, kad galbūt verta ten likti. Ir sutiko nemažai žmonių, kurie ketina grįžti į Lietuvą. Pasak Storpirščio, kai valstybė susitvarko ekonomiką, praeina krizės, toks grįžimo procesas natūralus ir kitose šalyse. Tuo teko įsitikinti bendraujant kad ir su lenkais. Taip buvo ir Lietuvoje prieškariu.

Pažinti save per teatrą

Paties Storpirščio gyvenimas stebina pastovumu: nuo 1984 metų dirba Jaunimo teatre, nuo 1985 metų vadovauja teatro studijai „Elementorius”. Šį rudenį dar pradėjo dėstyti aktoriaus meistriškumo specialybę Muzikos ir teatro akademijoje Algirdo Latėno vadovaujamo kurso studentams. Penkiolikos žmonių kursas buvo renkamas lėlių teatrui, glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus „Lėle”.

Plečiasi veikla ir „Elementoriaus” studijoje, tad šiemet vadovas pasikvietė talkinti savo mokinį, „Keistuolių” teatro aktorių Vytautą Rašimą.

Storpirštis – ne vienintelis aktorius, turintis daugybę darbų, tačiau jis stengiasi aprėpti kelias sritis ne dėl pinigų. Darbas su jaunimu teatro studijoje ar dėstymas Muzikos ir teatro akademijoje – tikrai ne tos sritys, kur būtų galima eiti uždarbiauti.

„Pirmiausia tam reikia didelių laiko investicijų, o juk yra būdų gerokai greičiau ir paprasčiau užsidirbti pinigų, – juokėsi pašnekovas. – Man visą gyvenimą svarbiausia yra tam tikros idėjos ir darbas pirmiausia turi būti įdomus. Ypač iš naujų sričių renkuosi tai, kas man tikrai įdomu”.

„Elementoriaus” teatro studijoje aktorius dirba su vaikais nuo 15 metų. Jaunesnei grupei vadovauja žmona Eglė Storpirštienė (jųdviejų jaunėlis sūnus dvidešimtmetis Ainis taip pat pasirinko teatro studijas, ketveriais metais vyresnis Kristijonas – ekonomistas).

„Man be galo įdomu žmoguje laikas, – prisipažino pašnekovas. – Ir įdomu dirbti su vyresniais vaikais, nes jie jau yra motyvuoti, keičiasi jų poreikiai, mąstysena, jiems kyla daugybė klausimų. Įdomu padėti jiems truputėlį susigaudyti savyje, aplinkoje ir pažadinti tą kūrybos pradą. Dėl to kuo toliau, tuo daugiau laiko mūsų studijoje skiriama ne spektakliams, o studijiniam darbui, būtent savęs pažinimui per teatrą. Teatras iš tikrųjų yra universalus, turbūt viena stipriausių ir paveikiausių priemonių pažinti save”.

Iš pastarųjų aktoriaus vaidmenų, be Dominyko iš „Arklio Dominyko meilės”, – Džordžas Vulfas italų režisieriaus Paolo Emilio Landi spektaklyje „Strip man show – viskas apie vyrus”. Jau antrus metus gausiai žiūrovų sutraukianti žaisminga ir su skoniu apie žmogiškas problemas kalbanti komedija į Jaunimo teatrą atvedė ir naują publiką, anksčiau gal ir nedažnai pasirinkdavusią laisvalaikiui spektaklius.

Šį sezoną Storpirštis kuria Pranašo vaidmenį Roko Radzevičiaus ir Rimvydo Stankevičiaus roko operoje „Pranašas” bei partizanų vado Kurmio – Vytauto V.Landsbergio „Bunkeryje”.

Grandai ir ateinantieji

Bardų atgimimo tėvu tituluojamas Storpirštis paniręs ir dainuojamosios poezijos žanro koordinavimo Lietuvoje reikalus. Jis, galima sakyti, garantuoja nuolatines erdves šio žanro atlikėjams ir klausytojams, kad koncertai nebebūtų tokie atsitiktiniai kaip anksčiau. Veda jau nuolatiniais tapusius dainuojamosios poezijos vakarus Vilniaus mokytojų namuose ir yra tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš”, jau ketvirto šį spalį, meno vadovas. Vasarą dainuojamosios poezijos festivaliai jau vyksta Kazlų Rūdoje, Jonavoje, Šakiuose, Kaune, ir vis labiau plečiasi.

2002 metais pasirodžiusi Storpirčio sudaryta „Bardų knyga” apima po dešimt Vytauto Kernagio, Kosto Smorigino, Olego Ditkovskio, Algio Giniočio, Romo Lileikio ir jo paties dainų. Išėję jau du knygos leidimai rodo didžiulį jos poreikį. Jaunimas perka ir pats mokosi groti tas dainas, kurias atlieka lietuvių dainuojamosios poezijos žvaigždės. Rudenį turėtų pasirodyti nauja panašaus pobūdžio knyga. Joje bus pristatyta ir bardų kūryba vaikams. Tarp autorių – šviesaus atminimo Saulius Mykolaitis.

Iš jaunųjų dainuojamosios poezijos atlikėjų pašnekovas paminėjo Domą Razauską ir antrą kompaktinę plokštelę rengiantį Andrių Kaniavą. Jau ketvirti metai vyksta visos Lietuvos moksleivių geriausios kūrybos vakarai ir ateina gana įdomi jauniausių kūrėjų karta.