Klaipėdos LEZ kyla biodyzelino gamykla

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statoma biodyzelino gamykla bus viena didžiausių vietinio kapitalo plyno lauko investicijų šalyje

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) biodyzelino gamyklą statanti bendrovė „Mestilla” prieš kelias dienas į pastato pamatus įmūrijo atminimo kapsulę su gamtosauginiais priesakais ateities kartoms.

„Mestilla” bus antroji Lietuvoje dar naujos pramonės šakos įmonė, numatanti patenkinti 13 proc. Lietuvos dyzelino poreikio. „Planuojame kasmet čia perdirbti iki 200 tūkst. tonų Lietuvoje išaugintų rapsų ir pagaminti 110 tūkst. tonų metilo esterio. Šiuo metu rapsus eksportuojame į užsienį, o plečiant gamybą rapsų, jei trūks dėl menko derliaus kaip šiemet, teks parsivežti iš užsienio”, – teigė Arūnas Jarmolavičius, bendrovės valdybos pirmininkas.

Manoma, kad pirmaisiais metais apie 30 proc. pagamintos produkcijos – biodyzelino – bus realizuojama Lietuvoje, o likęs kiekis bus eksportuojamas į kitas ES šalis. Tai turėtų kompensuoti Klaipėdos uostui sumažintą rapsų eksportą.

Kokybiško biodyzelino gamyklos statyba Klaipėdos LEZ – tai viena didžiausių vietinio kapitalo plyno lauko investicijų Lietuvoje. Į gamyklą, kurią baigti planuojama 2007 metų vasarą, „Mestilla” investuos daugiau nei 105 mln. litų.

Gamykloje, kuri statoma 4,5 hektaro Klaipėdos LEZ teritorijoje ir užims 7,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą, dirbs apie 60 žmonių. Pasak „Mestillos” generalinio direktoriaus Arūno Zubo, gamykloje bus eksploatuojami vieni moderniausių rapsų perdirbimo įrenginių Europoje.

„Mestilla” biodyzelino gamybos plėtrai šių metų pradžioje gavo sindikuotą beveik 83 mln. litų trijų Lietuvos bankų paskolą, o šį rugsėjį bendrovė pasirašė sutartį dėl 2,53 mln. litų ES ir 0,9 mln. litų valstybės paramos lėšų. Likusią projekto dalį finansuos bendrovė „Mestilla”.

Ši įmonė, priklausanti tarptautinei agroverslo grupei „Linas Agro”, buvo įkurta 2005 metų kovą.

——————————————————————————–

* Biodyzelinas sumažina aplinkai kenksmingo anglies dvideginio emisiją iki 55 procentų.
* Pagal Lietuvos įsipareigojimus ES iki 2010 metų 5,75 proc. Lietuvoje naudojamų tradicinių degalų turės būti pakeista augalinės kilmės degalais.
* Metilo esteris gali būti gaminamas iš įvairių augalinių ir gyvulinės kilmės riebalų. Geriausiomis savybėmis pasižymi biodyzelinas, pagamintas iš rapsų aliejaus, nes jis tinkamiausias naudoti atšiauresnio klimato šalyse.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , .

1 atsiliepimas į "Klaipėdos LEZ kyla biodyzelino gamykla"

  1. Juozas

    Biodyzelinas kaip produktas, gal ir nėra bloga idėja, tačiau gaila, kad niekas nerašo apie biodyzelino gamybos šalutinius produktus, gamybines atliskas. Ar nekyla problemų su jų panaudojimu ar utilizavimu šalyje?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.