Vandalų linksmybės brangsta šimtais tūkstančių

Darželių bei mokyklų patiriami nuostoliai dėl chuliganų išpuolių palyginti su praėjusiais metais šiemet išaugo jau daugiau nei dukart, todėl svarstoma, kaip tobulinti jų apsaugą.

Vien per tris vasaros mėnesius mokyklos, darželiai bei papildomojo ugdymo įstaigos patirtą žalą įvertino maždaug 126 tūkst. litų. Nusiskundimų neturėjo tik P. Mašioto vidurinė mokykla, kuri vienintelė yra aptverta tvora. Mokyklą aptvėrus chuliganų išpuolių ženkliai sumažėjo, tačiau, anot Klaipėdos miesto mero pavaduotojos Audros Daujotienės, tokia apsaugos priemonė kainuoja gana brangiai – apie 300 tūkst. litų.

Nuo vandalų kenčia mokyklų bei darželių želdiniai, sporto aikštelės, dešimtimis daužomi langai, deginamos palangės, vagiami lauko žaislai, dekoratyviniai medeliai, šaligatvio plytelės ir netgi kanalizacijos liukų dangčiai.

Didžiausių nuostolių iš visų mokyklų per vasarą patyrė „Pamario“ vidurinė – jau nustatyti globos namų auklėtiniai pavogė 20 lauko šviestuvų, kainuojančių po 365 litus, vandalai išdaužė 7 plastikinius langus, padarė kitos žalos. Nuostolius mokykla įvertino beveik 9 tūkst. litų.

„2004 metais patirti nuostoliai nesiekė 100 tūkst. litų, pernai šią sumą kiek viršijo, o šiemet per 9 mėnesius žala siekia jau per 250 tūkstančių. Situacija prastėja“, – konstatavo Klaipėdos švietimo įstaigų Ūkio tarnybos viršininkė Violeta Gembutienė.

Ugdymo įstaigos pranešė ir apie nuostolius, patirtus įsibrovus į vidaus patalpas – vogtos mikrobangų krosnelės, kompiuteriai, o iš vienos mokyklos nugvelbta ir krokodilo iškamša.

Vakar į Savivaldybės administracijoje vykusį pasitarimą nebuvo pakviesti ugdymo įstaigas saugančios privačios saugos tarnybos „Falck Security“ atstovai, todėl, anot A. Daujotienės, dar reikės išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jos buvo apvogtos.

Savivaldybės sudaryta sutartis su saugos tarnyba dėl ugdymo įstaigų saugojimo baigiasi ateinančių metų rugsėjį. Pasak A. Daujotienės, svarstoma galimybė mokykloms ar darželiams patiems atskirai sudarinėti sutartis dėl apsaugos.

Didžiausias galvos skausmas šiuo metu yra teritorijų apsauga. V. Gembutienė pripažino, jog prieš kelerius metus sudarant sutartį su saugos tarnyba buvo padaryta klaida – nepagalvota, kad iškils tokia didelė teritorijų siaubimo problema.

Atsisakius darželių bei mokyklų naktinių sargų sutaupoma apie 2 mln. litų kasmet. Pasak A. Daujotienės, galbūt vertėtų šiuos pinigus investuoti į kokią nors dalinę teritorijų apsaugą. Sargų į ugdymo įstaigas grąžinti neketinama – už kelis šimtus litų esą dirbtų tik senyvi žmonės, kurie vandalų neišgąsdintų.

Tiesa, anot V. Gembutienės, Ūkio tarnyba buvo padariusi eksperimentą – paprašė saugos tarnybą vieną savaitgalį patruliuoti jų teritorijoje. Maždaug mėnesį po to čia buvo ramu, kol vandalai pastebėjo, kad teritorija nebesaugoma. Vis dėlto, anot V. Gembutienės, „gyva“ ugdymo įstaigų apsauga vakarais bei savaitgaliais per metus kainuotų pernelyg daug – apie 4 mln. litų.

Svarstoma, jog teritorijas galėtų apsaugoti vaizdo kameros, tačiau vaizdas turėtų būti nuolat sekamas, kitaip iš kamerų naudos nebūsią – po laiko surasti kad ir nufilmuotus vandalus vilčių mažai.

Šiuo metu ugdymo įstaigų apsauga atsieina 1 mln. 142 tūks. litų per metus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.