Studijuojant nuskurdusiose bazėse, be šiuolaikinės mokslo įrangos, sukurti žinių visuomenę vargu ar pasisektų
Iš Lietuvą 2007-2013 metais pasieksiančių Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos lėšų 10 procentų – 2 milijardus litų žadama skirti mokslui ir technologijoms. Dabartinė šalies Vyriausybė taip tikisi sustiprinti žinių visuomenės kūrimą.
Studentus piktina įrangos trūkumas
Tai investicijos į ateitį, kurios pirmiausiai asocijuojasi su šiuolaikinio jaunimo veikla, darbais, perspektyvomis. Nors iki šiol daug buvo kalbama apie žinių visuomenės kūrimą, mokslo ir technologijų reikšmę siekiant ekonominės pažangos, žmonių gerovės ir gyvenimo kokybės, tačiau skirstant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą prioritetai buvo teikiami visai kitiems dalykams.
„Paramos mokslui ir technologijoms labai reikia, nes studijų bazė yra apgailėtina ir tragiška, – tvirtina Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė. – Iš studentų nuolat sužinome apie kurioziškus atvejus, kai, pavyzdžiui, būsimieji specialistai garso režisūros meno mokosi su garso kasetėmis, kai jau seniai pasaulyje tai daroma kompiuteriais. Tokių pavyzdžių labai daug. Jie rodo, kad aukštosios mokyklos yra nuskurdusios ir negali studentų mokyti naudodamiesi naujausia įranga, kuri atitiktų šiuolaikinės rinkos poreikius. Jei nebus investuojama į mokslą, technologijas, Lietuvos universitetai niekada nepasieks europinio lygio. Labai norėtųsi, kad struktūrinių fondų paramos procedūra būtų stebima akyliau: būna atvejų, kai projektai rašomi tik tam, kad būtų gautos lėšos, ir visiškai nežiūrima, ar tas projektas duos naudos valstybei”.
Moraliai pasenusios ir nusidėvėjusios laboratorijos
Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūra, studijų laboratorijos yra nusidėvėjusios ir moraliai pasenusios, universitetinės bazės silpnos. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje bendros išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai labai nedidelės – tik 0,68 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis – apie 2 proc.
Pasak Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentės I.Vareikytės, studijų kokybė labai priklauso nuo materialinės bazės. Juk jei dėstytojas gali tik dėstyti žodžiu, bet negali studentams realiai nieko parodyti, pademonstruoti šiuolaikine įranga, jis nesuteiks tų žinių, kurias privalo suteikti.
Abejotini prioritetai
Ankstesnė Lietuvos Vyriausybė prioritetą teikė ir 2004-2006 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą buvo sukoncentravusi į neproporcingai didelį transporto tinklo rėmimą. Bet juk ne transporto tinklai daugiausiai lemia šalies spartesnę pažangą. Transporto tinklo vystymui buvo paskirta 33 procentai Europos Sąjungos paramos lėšų, nors tuo laikotarpiu buvo parengti ar baigiami rengti investiciniai projektai. Pavyzdžiui, mokslo ir studijų institucijos įrangai atnaujinti tuo metu sugebėjo parengti penkis kartus daugiau projektų, nei tam buvo numatyta lėšų.