Vakar miesto politikams patvirtinus vadinamojo pramonės parko tarp Vilniaus plento, kelio Palanga-Šilutė, Lypkių gatvės ir geležinkelio detalųjį planą, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija padidėjo trečdaliu – nuo 205 iki 305 hektarų.
Pasak projekto vadovo, UAB „Klaipėdos projektas” architekto Raimondo Bako, naujajame dokumente išliko visi esminiai dar 1997 metais patvirtinto LEZ detaliojo plano sprendiniai. Nauja tai, kad jame pirmą kartą įrašyta nuostata, jog šioje teritorijoje negali būti nuolatinių gyventojų.
Tai turėtų paspartinti nuolat stringančias buvusių Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojų iškeldinimo bei jų valdomų žemės sklypų paėmimo valstybės reikmėms procedūras.
Nauja ir tai, kad LEZ teritorija pagal galimą taršą suskirstyta į atskiras zonas, taip pat patvirtinta bendra pramonės parko sanitarinė zona. Jos ribų negalės peržengti nė viena čia ateityje įsikursianti pramonės įmonė. Pasak projekto vadovo, LEZ vadovaujasi nuostata, kad jos teritorijoje būtų statomi tik minimalią įtaką žmonėms bei aplinkai darantys pramonės objektai.
Per LEZ teritoriją numatyta nutiesti Statybininkų prospekto tęsinį. Ten, kur jis įsikirs į Palangos-Šilutės plentą, bus pastatyta dviejų lygių sankryža. Dar vieną dviaukštę sankryžą planuojama pastatyti Pramonės gatvės ir Vilniaus plento sankirtoje. Transporto eismui šioje teritorijoje palengvinti, po geležinkelių bus įrengtas tunelis.
Pasak R. Bako, patirtis rodo, kad patys populiariausi – maždaug 2 hektarų dydžio sklypai. Didesni sklypai yra numatyti tik palei geležinkelį.
Ateityje LEZ teritorijoje planuojama pastatyti gaisrinės depą bei kogeneracinę jėgainę, gaminsiančią tiek šilumą, tiek elektros energija.
R. Bako teigimu, šiandien naudojama apie 40 proc. LEZ teritorijos. Iš viso nuomotini žemės sklypai sudaro apie 120 hektarų. Likęs plotas skirtas esamiems ir būsimiems infrastruktūros objektams.