Trečiasis tarptautinis festivalis „Kauno fotografijos dienos 2006” vis labiau prisodrina Kauną fotografija
Žaliakalnio funikulieriaus vagonėliuose eksponuojamas istorines nuotraukas miestiečiai tiesiog pasmerkti pamatyti kildami į kalną ar besileisdami žemyn. Laisvės alėjos ir Senamiesčio parduotuvių languose eksponuojamus geriausius Lietuvos fotoreporterių darbus išvys ties, kurie tyčia ar netyčia stabtelės prie vitrinų. O keturiuose miesto muziejuose ką tik atidarytas parodas atras tie, kurie jau susidomėjo fotografija.
Afroamerikiečių šypsenos ir judantys akmenys
Perkūno namuose atidaryta ryškiaspalviu džiaugsmu ir energija alsuojanti fotografės Juditos Kuper (Judith Cooper) iš Luizianos (JAV) nuotraukų paroda „Katrina/Nemirtingo miesto istorija”. Joje įamžinti paskutiniai afroamerikiečių linksmybių momentai prieš Niu Orleaną nuplovusio Katrinos uragano siautulį. Šis tragiškai pasibaigęs sekmadienis prasidėjo net dviem tradicinėmis juodaodžių bendruomenės šventėmis, kurių metu J.Kuper ir įamžino, rodos, visada besišypsančius, nuoširdžiai atvirus ir kasdien gyvenimą švenčiančius žmones.
Pasak autorės, dvi tą pačią dieną vykusios šventės, viena, beje, religinė, kita – pasaulietinė, tapo itin simbolišku bendruomenės susivienijimo ženklu. „Spalvingi, puošnūs šventiniai apdarai, netgi panaši muzika – gospelai ir tradicinio džiazo melodijos – darniai liejosi į bendrą ir vieningą džiaugsmo bangą”, – pasakojo Kaune viešėjusi autorė.
Niujorke gyvenanti fotografė Barbara Jošida (Barbara Yoshida) nuolat keliauja į fotografines piligrimines keliones – visur, kur rodo savo nuotraukas arba kur yra nežinomos paskirties, tačiau numanomam kultui priskiriami vertikaliai stovintys akmenys – nuo Velykų salos iki Anglijos, nuo Bretanės iki JAV. Ji fotografuoja naktį. Ilgi išlaikymai priverčia pasaulį suktis, žvaigždes – skristi, akmenys tampa žemės tiltais į dangų, o prabangi atspaudų technika leidžia pajusti begalinį menininkės atsidavimą temai.
Perkūno namuose galima pamatyti pirmąkart Europoje rodomą B.Jošidos nuotraukų ciklą „Akmenys”. Taip pat čia dar eksponuojama vokietės Dagmaros Švelės (Dagmar Schwelle) fotoparoda „Šventųjų karų prisiminimai”, su ypatingu dėmesingumu dokumentuojanti vieno ispanų miestelio maurų palikuonis, persirengusius riteriais ir pasirengusius inscenizuotame mūšyje kautis su krikščionimis.
Vaikystės ilgesys
Ryšių istorijos muziejuje ir Verslo lyderių centre veikia Šiaurės šalių fotografijos paroda „Šiaurės laikas”. Tarp jos pristatomų autorių viena įdomiausių – jauna suomių fotografijos žvaigždė Vilma Hurskainen. Į Kauną atvykusi fotografė pristatė vieną žinomiausių savo fotoseriją „Kaip mes užaugome”.
Tai diptikai, kuriuose eksponuojami Vilmos ir jos trijų seserų portretai iš skirtingų laikotarpių. Kairėje pateikiamos mergaičių tėvo darytos šeimos nuotraukos, o dešinėje – V.Hurskainen po 15-16 metų sukurtos fotografijos, bandančios pakartoti vaikystės nuotraukų situacijas.
Inscenizuoti vaikystę jau tapo keturių seserų hobiu. Kasmet vyriausioji jų, Vilma, ir vėl uždega seseris avantiūra pabandyti įlįsti į vaikystės dydžio rūbus, įsiamžinti tomis pačiomis pozomis, toje pačioje vietoje. Tačiau po karnavaline atrakcija slypi ir gilesni asmenybės savianalizės klodai bei atsiveria gana asmeniškos patirtys. Mergaites vaikystėje fotografavęs tėvas paliko šeimą, todėl naujausioje šeimos nuotraukoje jo vieta ant sofos – tuščia. Drambliai, kuriuos Zoologijos sode vaikystėje mielai stebėdavo seserys, išmirę, todėl jų narvas nufotografuotas tuščias.
Antgamtinės galios ir tango
Lietuvos sporto muziejuje atidaryta vokiečių fotografo Andrė Vagnerio (Andre Wagner) nuotraukų paroda „Ugningasis pasaulis”. A.Vagneris savo kūrybinėms idėjoms įgyvendinti pasirinko gyvenimiškai ir techniškai sudėtingą metodą – keliauti po pasaulio senųjų religinių kultų vietas, memorialus ir didelio formato kamera bei deglais įžiebti naują gyvybę šioms įvairių tautų, religijų dvasingumo vietoms. Vokietis fotografuoja naktį, pasišviesdamas deglais, tampančiais pasaulio antgamtinių galių vizualizacija.
A.Vagnerio nuotraukose – ir Kauno IX forto memorialas, Lietuvos miškai, alsuojantys mintimis apie pagonybę ir gamtos dieviškumą, taip pat – naujausi kūriniai iš Naujosios Zelandijos, pilnos maorių kultūros slėpinių.
Kauno jėzuitų namuose veikia argentinietės Adrianos Groisman nuotraukų paroda „Tango: tik po vidurnakčio”. Fotografė jau ne pirmus metus gyvena Niujorke, tačiau tebevadina save argentiniete. Jos nespalvotų nuotraukų ciklą festivalio „Kauno fotografijos dienos 2006” rengėjas Mindaugas Kavaliauskas pavadino „nerealia paroda apie tango dvasią, stebinančia siužeto išsamumu, aistra persmelkta atmosfera”.