Šiuo straipsnių ciklu siekiu sužadinti skaitytojams nuolatinį troškimą tobulėti asmeninių finansų valdymo srityje, nuolat didinti savo „žmogiškąjį kapitalą” ir gebėjimus jį paversti finansiniu kapitalu. Jame pateiktos žinios yra orientuotos į bet kurio žmogaus asmeninio gyvenimo turtingesnės ateities formavimą.
Žmogaus finansinio gyvavimo dėsningumai
Kiekvienas iš mūsų žinome, kad savo gyvenime neišvengiamai susiduriame su gimimo, augimo, vystymosi ir senėjimo etapais: kūdikystė, vaikystė, jaunystė, branda ir pagaliau pensinis amžius. Tačiau fizinis mūsų vystymasis dažnai nesutampa su mūsų protinio, ypač finansinio, tobulėjimo etapais.
Jau praėjusio šimtmečio viduryje Nobelio premijos laureatas Frankas Modianis (1918–2003 m.) pristatė gyvenimo ciklo teoriją.
Kaip teigia ši teorija, žmogaus pajamos visą jo gyvenimą kinta: gyvenimo ir darbo veiklos pradžioje jos yra mažesnės (dar neįgyta kvalifikacija, dar nepadaryta karjera), vėliau jos padidėja, o profesinės veiklos ir gyvenimo ciklo pabaigoje dėl mažesnių galimybių dirbti vėl sumažėja. Tik gyvenimo ciklo pradžioje, kai išlaidos didesnės už pajamas (įsigyjamas būstas, kuriama šeima), tenka skolintis; kai pajamos didžiausios, dera atiduoti ankstesnes skolas ir kaupti pinigus senatvei arba laikui, kai pajamos gali sumažėti, kad būtų galima išlaikyti tą patį išlaidų lygmenį.
Labai aiškiai pagrindinius kiekvieno žmogaus finansinio gyvavimo ciklo etapo dėsningumus savo straipsniuose ir pasisakymuose apibūdino prof. dr. Rimvydas Jasinavičius, kuris Lietuvoje vienas iš pirmųjų pradėjo gilintis į finansinės išminties galią. Jis teigia, kad žmogaus profesinis ir juo labiau jo finansinis gyvenimas privalo būti tapatingas jo fiziniam gyvenimui”.
Tai reiškia, kad jis dėsningai privalo praeiti tokius pat augimo ir brandos etapus, kaip ir fizinis žmogaus gyvenimas:
1) finansinę kūdikystę (visiška finansinė priklausomybė nuo tėvų ar globėjų);
2) finansinę vaikystę (pradedamos uždirbti minimalios pajamos, tačiau jų dydis yra mažesnis nei išlaidos);
3) finansinę jaunystę (sugebėjimas išleisti ne visas pajamas ir dalį jų atidėti vadinamosioms finansinėms investicijoms arba, kitaip tariant, finansiniams aktyvams įsigyti ir vystyti; kituose ciklo straipsniuose bus plačiau apie tai diskutuojama);
4) finansinę brandą (pajamos iš 3-iame etape įsigytų finansinių aktyvų ima viršyti darbines pajamas);
5) visavertį finansinį gyvenimą (pajamų srautas iš finansinių investicijų tampa pakankamas ne tik laisvam gyvenimui užtikrinti, bet ir realiems tikslams bei svajonėms įgyvendinti).
Praktikoje pasitaiko ir dar vienas finansinis etapas, kurio siekiama išvengti, – tai vadinamoji finansinė pensija. Tai tokia būklė, kai dėl finansinių išteklių trūkumo tenka pradėti riboti natūralius žmogaus poreikius ir atsiranda būtinybė išpardavinėti per tam tikrą laiką sukauptas atsargas.
Susipažinę su žmogaus finansinio gyvenimo ciklo dėsningumais, turėtume suvokti, kad kiekvienas iš mūsų jau mokydamasis mokykloje turėjome pradėti galvoti apie savo asmeninius finansus ir efektyvų jų valdymą. Dauguma iš jūsų, ko gero, į šį pasiūlymą reaguotumėte skausmingai arba netgi piktai: „Juk mokykloje ar universitetuose niekas mūsų šito nemokė, niekas neaiškino, „kas su kuo valgoma”. Ir tai tiesa, kurios pasekmės daugumai iš mūsų šiandien yra nepriimtinos – faktiškai dėl ekonominių, psichologinių ar socialinių priežasčių daugelį kasdienių finansinių sprendimų priimame neapgalvotai ir skubotai, prarasdami savo sprendimų ekonominę naudą. Dėl šios priežasties turime suvokti, kad šiuolaikinėje visuomenėje asmeninių finansų valdymo paslaptimis turime domėtis ir įgūdžius lavinti patys jau dabar ir to pradėti mokyti savo vaikus nuo pat mokyklos suolo.
Prof. dr. Rimvydas Jasinavičius yra pasakęs: „Kad žmogus savo gyvenimą galėtų nugyventi žmoniškai, t.y., kad jo gyvenimas būtų ir prasmingas, ir laimingas, jam būtina gerai įsavinti ir išlavinti bent dvi svarbiausias ir vertingiausias žmogiškąsias profesijas:
1) išmokti valdyti save (ir kitus).
2) išmokti valdyti savo ( ir kitų) pinigus”.
Bus daugiau