Premjeras sako svarstysiąs verslo atstovų siūlymą mokesčių lengvatomis skatinti sąžiningai didesnius atlyginimus mokančias įmones. Tačiau specialistai baiminasi, kad tokios priemonės bus naudingos tik stambiesiems.
Verslo darbdavių konfederacija pasiūlė premjerui Gediminui Kirkilui mažesniais mokesčiais skatinti įmones, kuriose darbuotojai gauna didesnį nei vidutinį atlyginimą. Pasak konfederacijos atstovų, tai sumažins įmonių norą mokėti atlyginimus vokeliuose.
„Pasiūlymas labai neblogas. Tai kitų šalių patirtis – skatinti tuos, kurie sąžiningai parodo, kiek moka, ir dėl to moka mokesčius valstybei”, – sakė premjeras, pažymėdamas, kad vien bausmėmis su vokeliais nepakovosi, todėl reikia skatinti verslą lįsti iš šešėlio. Tiesa, sankcijų pažeidėjams atsisakyta nebus.
„Tokį pasiūlymą akcentavome, norėdami prisidėti prie infliacijos mažinimo. Atlyginimus vis tiek reikia didinti, kad žmonės neemigruotų, bet ne tokiu keliu, kai Vyriausybė viena nustato, koks turi būti minimalus atlyginimas. Mes siekiame naujo požiūrio”, – kalbėjo Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Vidutinis mėnesio ikimokestinis darbo užmokestis šalies ūkyje antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 1519,7 lito. Verslo darbdavių konfederacija svarsto, kad mokesčių našta turėtų būti mažinama atsižvelgiant, kiek procentų atlyginimas didesnis už vidutinį. Pavyzdžiui, lengvatas būtų galima taikyti įmonėms, kurių mokamų atlyginimų vidurkis ne mažiau kaip 10 proc. viršija vidutinį darbo užmokestį, ir su kiekvienais 10 proc. tos lengvatos būtų didesnės.
Jis mano, kad tokia verslo skatinimo sistema didintų realias gyventojų pajamas.
Premjeras Verslo darbdavių konfederacijos pasiūlymą įvertino kaip efektyvią priemonę prieš mokesčių slėpimą. „Jeigu vadinamieji vokelininkai gali nuslėpti tikrąsias sumas ir nemokėti mokesčių, atsiranda nelygi konkurencija. Tai ypač skaudu smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms”, – sakė premjeras.
Jis teigė, kad konfederacijos pasiūlymas bus išanalizuotas, o kokį skatinimo modelį rinksis, pažadėjo atsakyti vėliau.
„Žinoma, galvojame apie lengviausiai administruojamus mokesčius – gyventojų pajamų, socialinio draudimo. Su pelno ar turto mokesčiu būtų sudėtingiau susieti. Jei Vyriausybei ši idėja pasirodys priimtina, galima detalizuoti patį mechanizmą”, – kalbėjo Arlauskas.
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka mano, kad taikant lengvatas mažesnės įmonių gamybos sąnaudos gali pristabdyti infliaciją, tačiau mokestinės išimtys iškreipia ir rinką, ir jos dalyvių elgesį.
Anot jo, reikėtų labai kruopščiai suskaičiuoti, kokio masto lengvata atsvertų mokesčius, kurių išvengia įmonės, algas mokėdamos vokeliuose.
„Galimybę mokėti didesnes algas turi oligopoliniai, monopoliniai sektoriai. Smulkieji verslininkai iš tokios lengvatos naudos gautų nedaug. Valstybė savo biudžeto sąskaita paremtų ir taip stiprius didelius rinkos žaidėjus, skatintų jų plėtrą, kartu spausdama kitus sektorius – teigė Lazutka.