Šį rugsėjį į Nidą dvidešimt devintąjį kartą rinkosi meninės fotografijos kūrėjai ir gerbėjai. Sulaukta svečių iš Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Olandijos, Rusijos, Slovakijos.
„Nuotrauką galima palyginti su eilėraščiu. Tai trumpas, dažniausiai impresionistinis meno kūrinys. Gali, jei sugebi, juo mėgautis, pajusti nuotaiką arba pamatyti bent dalį perteikiamų prasmių”, – švelniai, jaunatviškai pašiepiama – „jei sugebi” – Kauno technologijos universiteto fotostudijos leidinyje „Už rėmų”. Pastaruoju leidiniu ir naujausių darbų rinkiniu Nidos tarptautiniam fotomenininkų seminarui prisistatė bene aktyviausias šalyje neprofesionalaus fotomeno puoselėtojų sambūris. Šį rudenį KTU fotostudijai – 30 metų. Ilgametis jos vadovas ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Robertas Misiukonis su būriu savo auklėtinių – kasmet uolūs Nidos seminaro dalyviai.
Fotografija ir Nida
Retas Lietuvos kampelis taip traukia žmones su fotokameromis, kaip Nida. Dar 1889 metais Karaliaučiuje buvo išleista fotografijomis iliustruota Alberto Bezzenbergerio knyga apie Kuršių neriją. Prieškariu Lietuvoje du kartus (1932 ir 1939 metais) pasirodė Petro Babicko fotografinis-literatūrinis albumas „Gintaro krantas”. Tačiau ypač daug fotografinių leidinių apie Kuršių neriją radosi jau naujaisiais laikais – per pastaruosius trejetą dešimtmečių. Ją toliau plačiai pasaulyje garsino Antano Sutkaus albumas „Neringa”, paroda virtęs šio autoriaus fotografijų ciklas ir leidinys apie garsiuosius prancūzų intelektualus „J.P.Sartre’as ir S.de Beauvoir Nidoje”, Jono Kalvelio, Kazimiero Mizgirio, Vaclovo Strauko, Audriaus Zavadskio darbai.
Siauras tarp Baltijos ir Kuršmarių nusidriekęs pušimis apaugęs pusiasalis išskirtinio fotografų dėmesio sulaukia iki šiol. Ypač per rudeninius fotomenininkų sambūrius, kai čia iki pusantro šimto pasipildo fotokamerų „tankumas”.
Užsieniečių invazijos
Greta gausaus būrio kolegų iš Rusijos (iš Maskvos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado, Nižnyj Novgorodo, Krasnojarsko)
nebuvo seminare pasyvūs kolegos latviai, lenkai, slovakai. Įdomų projektą pristatė Wimas Lamboo, svečias iš Olandijos. Jis jau penkiolika metų keliauja per buvusio socialistinio lagerio kraštus ir kuria juose gyvenančių menininkų portretų serijas. Jam teko padirbėti Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Baltijos valstybėse. Šį kartą Wimas Lamboo lankytojams pristatė Bulgarijos menininkų portretų galeriją. Jie fotografuoti šalia būdingų aplinkos detalių arba su jų mėgstamais daiktais, įrankiais. Nelygu šalis, šio fotografo darbuose, pasak fotografijos kritiko Skirmanto Valiulio, pastebimai išlenda nuo didžiųjų dailės meistrų (Rembrandto, Vermeerio) einantys klasikinės kompozicijos principai.
Beje, per šį seminarą olandiškų motyvų būta ir daugiau. Jubiliejinių 400-ųjų gimimo metinių proga nagrinėta artima fotografijai Rembrandto kūrybos sritis – vario raižiniai, žiūrėtas istorinis filmas apie didįjį dailės meistrą. Dėkingumo plojimais palydėti Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atašė Arvydo Juozaičio, šiauliečio dailėtyrininko Virginijaus Kinčinaičio, fotografijos istoriko Stasio Žvirgždo, muziejininkės Margaritos Matulytės pranešimai, kauniečio fotomenininko Aleksandro Macijausko vadovaujamos diskusijos, žymaus fotografijos teoretiko Povilo Karpavičiaus atminimui skirtas vakaras. Kiekvieną vėlyvą popietę Skirmantas Valiulis pristatydavo įdomiausius kūrinius iš neišsemiamo kinematografijos lobyno.
Tęsia tradicijas
Nuo garsaus vokiečių gamtininko Humboldto apsilankymo dar XIX amžiaus pirmoje pusėje Kuršių nerija traukė Europos intelektualus ir menininkus. Ypač jos vardas išgarsėjo stiprėjant ir plintant ekspresionizmui pasaulyje. Hermanas Blodė, turėjęs viešbutį Nidoje ant marių kranto, nuo l905 metų kvietė jame apsigyventi jaunus vokiečių dailininkus. Jie už viešnagę galėjo atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir savo paveikslais. Buvusio viešbučio patalpose prieš porą dešimtmečių taip pat rengti fotomenininkų seminarai, yra gyvenę jų dalyviai.
Prisimindami senąsias ir dabartines dailininkų tradicijas (jie irgi kas rudenį rengia Nidoje tapybos plenerus) fotografai tarp rytinių ir vakarinių susitikimų lėtai žingsniuoja marių ir jūros pakrantėmis, dairosi nuo Parnidžio kopos. Jie dažnai kelia fotokameras prie akių ir kaupia įsimintinų vaizdų rinkinius.