Kartais rūpinimasis žmogaus teisių apsauga gresia išeit į nenaudą patiems ginamiesiems. Vienas tokių atvejų – panaikinta nuo seno galiojusi tvarka darželinukus ir moksleivius tikrinti dėl galvos parazitų. Medikai, pedagogai ir vaikų tėvai jaučiasi atsidūrę uždarame rate: pirmieji nėra įgalioti atlikti tokius patikrinimus, nors pripažįsta jų reikalingumą; mokykos, jei pabandytų grąžinti senąją tvarką tikrinti mokinių galvas, veikiausiai spėriai atsidurtų teisme; o tėvai tiesiog nesijaučia tikri dėl savo vaikų saugumo.
„Anksčiau mokyklose būdavo medicinos punktai, kuriuose tikrino utėlėtumą. Panaikinus tokius punktus, atsirado didesnė tikimybė apsikrėsti utėlėmis. Šiandien higiena – pačių vaikų ir jų tėvų reikalas”, – sakė dermatovenerologė Danutė Praninskienė.
Be to, jei kurios nors mokyklos vadovybė sumanytų senąją tvarką grąžinti, visai tikėtina, atsidurtų teisme. Naujoje sveikatos priežiūros sistemoje vaiko apžiūra be tėvų sutikimo traktuojama kaip jo teisių pažeidimas. Todėl profilaktiniai tikrinimai, susiję su vaikų higiena, nebeatliekami. Net šeimos gydytojai, išrašantys vaiko sveikatos pažymėjimus, netikrina, ar vaikas turi utėlių.
Ketverių metukų dukrelę auginanti panevėžietė Rimantė PB patvirtino, kad tikrindami mergaitės sveikatą gydytojai dar nė karto nėra tikrinę vaiko galvos.
„Manau, kad tokie vaikų galvos patikrinimai turėtų būti. Žinant, kad gydytojai vaikų galvos netikrina, atsiranda didesnė tikimybė, jog darželyje vaikas nesunkiai gali užsikrėsti utėlėmis”, – baiminasi jauna mama.
Amžina bėda?
Specialistų teigimu, galvos parazitai šiandien yra praeities problema. Tačiau ir jie būgštauja, kad, pasikeitus įstatymams, gali pasikeisti ir šiuo metu nerimo nekelianti situacija.
Visuomenės sveikatos centro specialisto Alfonso Žobako duomenimis, sausio-rugpjūčio mėnesiais Panevėžio mieste buvo užregistruota penkiolika žmonių, užsikrėtusių utėlėmis – visi suaugusiieji.
Tačiau agentūros „SOS vaikai” vadovė, gydytoja Marija Zabulionienė teigia, kad utėlės – amžina bėda.
„Kadangi pas mus vaikai ateina tiesiog iš gatvės, jie tikrai turi utėlių, – neslepia medikė. – Kiekvieną vaiką, atėjusį iš netvarkingos šeimos ar gatvės, mes patikriname. Jei vaiko galva utėlėta, stengiamės naudoti visas priemones. Kovodami su šiais padarėliais mes vaikams plauname galvas, tepame žibalu, būna atvejų, kada vaikus grąžiname į šeimas”.
Prisipažinti gėda
„Prieš metus mano mergaitė iš darželio buvo parsinešusi utėlių, – pasakojo PB dar viena panevėžietė mama, pasivadinusi Giedre. – Kelias dienas ji intensyviai kasėsi galvą. Jai pačiai nesakiau, kad turi utėlių. Auklėtojoms – taip pat, nes tiesiog buvo gėda. Bet jei tai pasikartotų dar kartą, tikrai netylėčiau”.
Mokyklos ir darželiai, jei jų praktikoje dabar ir pasitaiko parazitais užsikrėtusių auklėtinių, dėl suprantamų priežasčių linkę apie tai nutylėti. Juolab kad tokių bėdų nutinka toli gražu ne tik asocialių šeimų atžaloms.
PB korespondentams paskambinus į kelis Panevėžio lopšelius-darželius bei vidurines mokyklas, jose dirbančios visuomenės sveikatos specialistės kalbėti atsisakė arba teigė, kad jų įstaigose tokios problemos nėra.
Nerimą kelia šukuosenos
Dažnai manoma, kad galvos parazitai – tik probleminių šeimų bėda. Tačiau specialistai šią nuostatą neigia. Tiesa, nešvarioje aplinkoje utėlės dauginasi greičiau, tačiau joms nesvarbu, kokiuose plaukuose, – švariuose ar neprižiūrimuose, – įsikurti.
Dermatovenerologams itin didelį rūpestį kelia vadinamoji dredų, arba afrikietiškų kasyčių, mada tarp moksleivių.
„Juk supintos kasytės ir dredai yra nešukuojami, be to, ir galva plaunama rečiau. Todėl čia utėlėms veistis puiki vieta”, – įsitikinusi D.Praninskienė.
Specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš tokių šukuosenų parazitus ypač sudėtinga išnaikinti.
Užsikrėsti galima bet kur
Užsikrėsti utelėmis teoriškai galima bet kur – sausakimšame autobuse, gatvėje, parduotuvėje čiupinėjant prekes, diskotekoje. Ypač puiki terpė utėlėms plisti – taip pat teoriškai, – yra mokyklos ir darželiai.
„Skaitydami, piešdami, žaisdami vaikai glaudžiasi galvomis, prieš kūno kultūrą drabužius neretai sumeta į krūvą, mergaitės dažnai naudojasi vieneriomis šukomis ar tuo pačiu rankšluosčiu. O ką jau kalbėti apie darželinukų pietų miegą. Utėlei nuropoti nuo vienos pagalvės ant kitos – vieni niekai”, – tvirtina dermatovenerologė D.Praninskienė.
Anot medikų, utėlės kelia ir kitų pavojų. Įkandus niežti, todėl oda nukasoma, į nukasytas vietas patenka mikrobų, vystosi odos pūlinės ligos. Sunkiais atvejais visa galva gali būti padengta pūlingu šašu, padidėja kaklo limfmazgiai.
„Dažniausiai žmonės utėlėmis užsikrečia gyvendami antisanitarinėmis sąlygomis, kai nėra galimybių praustis, keisti drabužius ar juos skalbti bei lyginti. Utėlės vystosi ant vieno šeimininko. Kiaušinėliai pritvirtinami prie šeimininko plaukų, kur vidutiniškai utėlė padeda 250 – 300 kiaušinių”, – teigė korespondentų kalbinti sveikatos specialistai.