Darželio auklėtoja – ne Karabasas Barabasas…

Jeigu rytą atvestas į darželį vaikas verkdamas vijasi apie mamos kaklą, ašaros rieda ir mamai. Ji turi bėgti į darbą, bet kaip išplėšti iš savo glėbio brangiausią turtą? O kas, jei vaiko nepavyksta nuraminti jau penktą rytą iš eilės ir kantrybės netekusi auklėtoja ima jį barti? Ką daryti – samdyti „maminukui” brangiai kainuojančią auklę ar atsisakyti darbo?

Daugeliui moterų ramybės neduoda panašūs klausimai. Pripras vaikas darželyje ar neverta kankintis? Gerai, jei mažylio ašaros nudžiūva po savaitės dviejų, o jei ne? Dažna mama galvoja: gal čia dirba blogos auklėtojos?

O ką galvoja auklėtojos? (Nenorėdami išskirti iš visų kitų, darželių pavadinimų neminėsime.)

Kodėl kai kurie vaikai taip nenori likti darželyje?

AUKLĖTOJA DIANA: – Pati situacija, kai vaikas atplėšiamas nuo mamos ir atiduodamas į lopšelį, yra konfliktiška. Savo mažylius moterys į lopšelį atiduoda prieš savo valią, nes joms reikia eiti į darbą. Jei valstybė iki 3 metų kiekvieną mėnesį mamoms mokėtų solidžią motinystės pašalpą, manau, jog daugelis mamų savo mažylius mielai augintų pačios.

AUKLĖTOJA REGINA: – Tėvai daro klaidą, jeigu atvedę vaiką į darželį palieka jį iš karto visai dienai manydami, jog jis tam pasiruošęs. Svetimi žmonės nuo mamos staiga atplėštą vaiką gąsdina. Prieš pradedant jį leisti į darželį, reikia labai gerai paruošti.

DIANA: – Kai mama nenori, bet priversta atiduoti verkiantį vaiką svetimai moteriai, šiuo atveju – auklėtojai, pastaroji nevalingai tampa ir mamos, ir vaiko priešu. Nes ir pati geriausia auklėtoja vaikui neatstos mamos. Ir dar pastebėjau, kad jei aš puikiai sutariu su tėvais, randu su jais kontaktą, tai nekyla jokių problemų ir su jų mažyliais.

REGINA: – Svarbiausia – kad tėvai pasitikėtų vaiko auklėtoja. O pasitikėjimas atsiranda, kai su žmogum susipažįsti, kai su juo bendrauji. Tėvai turėtų domėtis, kaip grupėje sekasi jų vaikui.

Koks yra ilgiausias adaptacijos periodas?

AUKLĖTOJA ELENA: – Pratintis prie naujos aplinkos vaikas gali ir mėnesį, ir du, ir net šešis. Mamos, palikdamos verkiantį mažylį darželyje, pačios neturėtų ašaroti. Juk vaikui iškart kyla asociacija: čia taip blogai, kad net mama verkia.

AUKLĖTOJA GRAŽINA: – Vaiką geriausiai nuramina mamos guodimas, įtaigus kalbėjimas. Rytais reikia rasti šiek tiek laiko ir pabūti kartu su savo vaikeliu.

DIANA: – Vaiko stresą taip pat mažina žinojimas, kad jie šioje įstaigoje paliekami tik laikinai. Tėvai geriau pažįsta savo vaikus, todėl jie įtaigiau gali papasakoti, kur jiems reikia išeiti, su kuo susitikti ir kada jie grįš. Jei neateina pažadėtą valandą, pasitikėjimas jais mažėja, o baimė, kad gali čia pasilikti per naktį, didėja.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kad net ir per pusę metų vaikas prie darželio nepripranta. Tada mamoms patariu, jei turi galimybę, vaikelį auginti namuose.

Pratinant vaiką prie darželio psichologai vienu balsu pataria leisti jam iš namų atsinešti savo žaisliukų, tačiau girdėjau, kad auklėtojos to nepageidauja, nes esą tų žaislų užsimano kiti vaikai.

AUKLĖTOJA TATJANA: – Mes net pačios tėvams pasiūlome, kad vaikas į darželį atsineštų mėgstamą žaisliuką. Juk tai – tiltas, jungiantis jį su šeima.

DIANA: – Be naminių žaislų adaptacija lopšelyje neįmanoma. Jie padeda sukurti namų atmosferą – jie kvepia namais.

Bene pati didžiausia „blogybė”, kuriai priešinasi mažyliai, yra popietinis miegas…

ELENA: – Mes žodžio „miegas” nevartojame. Siūlome vaikams pailsėti. Juk visą rytą vaikščiojo, bėgiojo, žaidė, pavargo rankytės, kojytės. Tokiu atveju tas, kuris labiausiai bijo miego, ilsėtis nueina pirmasis.

REGINA: – Kol vaikas nepriprato naujoje aplinkoje, tol jo ilsėtis niekas neverčia. Jūs įsivaizduojate, koks stresas vaikui būna, kai svetimoje vietoje prieš miegą jį išrengia! Juk mes patys namuose pietų miego pakrentam nenusirengę. O kaip turi jaustis vaikas, kuris ne tik nurengiamas, bet dar iš jo, kaip minėjote, atima naminį žaisliuką?..

DIANA: – Atnešė mama savo mažyliui iš namų antkoldę, ir įvyko stebuklas – baigėsi visos miego problemos. Vadinasi, vaikai ne miego bijo, o svetimų kvapų, nepažįstamų daiktų…

Ką daryti, jei darželyje vaikas nevalgo?

AUKLĖTOJA VIDA: – Darželinukas jau pats turi mokėti pavalgyti. Pasitaiko, jog vaikas nevalgo vien todėl, kad nemoka paimti šakutės, šaukšto. Jam atsiranda kompleksas, praranda pasitikėjimą savo jėgomis…

PAVADUOTOJA ROMUTĖ: – Kartais darželių auklėtojos sulaukia įvairių reikalavimų. „Mano vaiką ryte pamaitinkite sausais pusryčiais, užpiltais jogurtu…” – sako mama. Tenkinti tokių reikalavimų negalime. Vaikas turi valgyti įvairų maistą, kurį siūlo darželis. Kodėl apskritai kyla tokie reikalavimai? Todėl, kad vaikams namuose neverdamos košės, sriubos, o duodamas tik greitai paruošiamas maistas – dešrelės, sumuštiniai, sausi pusryčiai.

O jeigu vaikas nemėgsta, pavyzdžiui, grikių košės?

ROMUTĖ: – Ir tegul nevalgo. Suvalgys duonos riekelę, ir nieko neatsitiks.

TATJANA: – Kita elementari taisyklė – nė vienas vaikas nenori būti maitinamas. Ir tegul jis valgo kaip moka, kiek nori, tačiau pats. Kartais mamos manęs prašo vaikus primaitinti. Negaliu to padaryti. Paprašau, kad jos parodytų, kaip pačios tai daro. Tada atsako: „Žinote, čia daug vaikų. Nejauku”. Jei mamai tai daryti nejauku, tai kaip galiu aš, svetima teta?

Dažnas vaikas, pradėjęs lankyti darželį, pasikeičia. Sakykime, ima kandžiotis. Arba šlapintis į darželio lovą. Ką daryti tėvams?

VIDA: – Reikia rasti priežastį, dėl kurios pasikeitė vaiko elgesys. Bet tam reikia tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimo, bendravimo.

REGINA: – Kiekviena smulkmenėlė, kiekviena detalė vaikui yra labai svarbi. Todėl tėvai turėtų įvertinti ir pasidžiaugti vaiko daroma pažanga. Jūs neįsivaizduojate, kokios būna jų akys, kai pirmą kartą užsisega sagą, užsiriša batą…

TATJANA: – Darželyje mes negalime būti nei malvinomis, nei karabasais barabasais. Su vaikais reikia bendrauti taip, kaip bendravo Merė Popins.

P.S. Išties: jeigu visuose darželiuose dirbtų Merės Popins…