Ne vienas lietuvis, grįžęs iš svečios šalies, tikina, kad užsienyje galima įsigyti geresnės kokybės ir pigesnių to paties gamintojo prekių nei parduodamos Lietuvoje.
Maža to, internete veikiančios skundų knygos lankytojai tikina, kad Lietuvoje išleidęs krūvą pinigų „Armani”, „Puma” ar „Calvin Klein” produkcijai, už tai gausi nebent tik šių garsių gamintojų etiketes.
Vieni skundžiasi suploję nemenką sumą už žymaus dizainerio drabužį, tačiau jau po poros dienų įsitikinęs, kad prekė prilygsta pirktai Gariūnuose ar bet kurioje kitoje Lietuvos turgavietėje. Kitas neva pusę tūkstančio sumokėjo už sportinius batelius, tačiau jau pirmą kartą juos avėdamas pajuto, kad šie – skirtingų dydžių.
Merginos dievagojasi ne kartą nusipirkusios pasenusių parfumerijos ar kosmetikos prekių, kurių gamintojai – neva šios produkcijos grandai.
Nusivylusiųjų manymu, Lietuvoje parduodamos prekės – klastotės – į šalį atkeliauja ne iš žymių gamintojų sandėlių, o iš dirbtuvėlių Kinijoje ar Pamaskvės garažų.
Geriausia – užsienyje
Piktintis prekės kainos ir kokybės santykiu Lietuvos parduotuvėse pirkėjai dažniausiai pradeda po viešnagės užsienyje, kur įsigyja įvairių prekių ir palygina jas su pirktomis Lietuvoje.
Internautai ragina vieni kitus apsipirkti internetu ar vykti į užsienį – ten esą prekių pasirinkimas didesnis, jos pigesnės ir kokybiškesnės nei čia.
Norint apsipirkti, tarkime, Londone, šiuo metu daug keblumų neiškiltų – į Didžiosios Britanijos sostinę iš Lietuvos nuolat skraido pigių skrydžių bendrovių lėktuvai, specialias apsipirkimo keliones į užsienį organizuoja ir turizmo agentūros.
Pavyzdžiui, viena kelionių agentūra apsipirkimo išvykas rengia per žiemos šventes. Pagrindinis lietuvių susidomėjimo motyvas – didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose net ir prestižinių prekių parduotuvėse kainos išpardavimų metu yra daug mažesnės negu Lietuvoje.
Skundžiasi tik internete
Šalies smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkas Eduardas Šoblinskas neneigė, kad Lietuvoje gali pasitaikyti atvejų, kai parduodamos žymių gamintojų klastotės.
„Gali būti, kad kai kurie prekybininkai renkasi gamybos įmones, kurios siūlosi pigiau pagaminti produkciją. Tokių firmų apstu Lenkijoje”, – svarstė jis.
Tiems, kurie abejoja čia ir svetur parduodamų prekių analogiškumu, E. Šoblinskas pataria kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri patvirtintų arba paneigtų dvejones.
Tačiau nepaisant gausybės skundų internete, nė vienas pirkėjas į inspekciją panašiu klausimu iki šiol nesikreipė – tai patvirtino ne tik Klaipėdos skyriaus, bet ir Vilniuje įsikūrusios tarnybos inspektoriai.
Klastočių yra
„Klastočių yra visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje”, – sako drabužių salono „Du broliai”, prekiaujančio bene garsiausių gamintojų apranga ir aksesuarais, vadybininkas Andrius Jankauskas.
Anot jo, klastotės niekada neįsigis drabužių kokybę išmanantis pirkėjas, o tų pačių prekių kainų skirtumą Lietuvoje ir užsienyje vadybininkas aiškina kitaip.
„Pavyzdžiui, veikia kelios „Giorgio Armani” gamybos linijos. Pirmosios linijos prekės Lietuvoje netgi pigesnės, nors gamintos pačioje Italijoje, o kitų linijų, gamintos kur nors Slovėnijoje ar net Lietuvoje, gali būti brangesnės”, – aiškina specialistas.
Be to, pasak A. Jankausko, klastotes žmonės dažniausiai perka apie jas žinodami, tačiau vis tiek norėdami pasipuikuoti garsaus gamintojo ženklu papuoštu rūbu.
„Jie patys save apgaudinėja”, – samprotauja A. Jankauskas.
Nuolat bando įvežti
Kad Lietuvos parduotuvėse gali būti prekiaujama žymių gamintojų klastotėmis, rodo ir Muitinės departamento duomenys.
„Kasmet į Lietuvą bandoma įvežti vis daugiau prekių, kurios, įtariama, pagamintos pažeidžiant intelektualinės nuosavybės teises”, – sakė Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Niedvarienė.
Pasak jos, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos muitinė sulaikė 42 prekių siuntas – arti 320 tūkst. įvairiausių prekių.
„Tai dažniausiai sportinė apranga, avalynė, pasitaiko mobiliųjų telefonų ar net nuotolinių valdymo pultelių”, – teigė pareigūnė.