Vakar Kėdainių teisme paaiškėjo aštuonmetės Karinos Barkauskaitės iš Lančiūnavos kaimo nužudymo aplinkybės.
Mergaitės patėvis 29 metų Mykolas Miežalis, kuris buvo sulaikytas trečiadienį po laidotuvių, užvakar prisipažino įvykdęs šį kraupų nusikaltimą, o vakar tai patvirtino kelias valandas vykusioje ikiteisminio tyrimo apklausoje.
M.Miežalį teismas leido suimti dviem mėnesiams.
Jau nustatyta, kad mažametė uždusinta. Ar ji buvo išprievartauta, paaiškės tik atlikus išsamią ekspertizę.
Advokatę iš Kauno savo sūnui pasamdžiusi kaunietė Ramutė Miežalienė „Lietuvos rytui” sakė, kad iš advokatės, kurią pasamdė, spėjusi sužinoti tik tai, kad jos sūnus mergaitę paspaudė po pažastimi nenorėdamas girdėti, kaip ji negražiai kalba apie savo motiną.
Esą M.Miežalis nepajuto, kaip mergaitė uždususi suglebo.
Teisėsaugininkai šios nužudymo versijos nei patvirtina, nei paneigia.
Aukos nebandė paslėpti
Trečiadienį M.Miežalis pasinaudodamas manekenu parodė, kaip uždusino mergaitę ir nunešęs paliko ant kūdros liepto.
Nusikaltėlis savo aukos niekur nebuvo paslėpęs. Beveik savaitę visur mergaitės ieškoję lančiūnaviškiai buvo neatidūs ir nuošalios vietos prie apleistų fermų neišnaršė.
K.Barkauskaitė buvo rasta negyva vėlų užpraeito penktadienio vakarą.
Nužudė išsivedęs ieškoti motinos
M.Miežalis savo sugyventinės 27 metų Irmos Barkauskaitės dukrą Kariną nužudė rugsėjo 8-osios vakarą. Apie 20 valandą vyriškis ją išsivedė ieškoti namo nepareinančios motinos.
K.Barkauskaitės motina tuo metu buvo susitikusi su meilužiu, nors visus tikino, kad šventė draugės gimtadienį.
Namo moteris parsirado tik kitos dienos popietę, o dukters pasigedo tik vakare.
I.Barkauskaitės ir M.Miežalio šeimos seniūnija nebuvo įtraukusi į socialinės rizikos grupės sąrašą, nors kaime niekam nebuvo paslaptis, kad trijų mergaičių motina, kaip ir jos sugyventinis, alkoholio nevengdavo.
Socialiniai darbuotojai ne kartą lankėsi I.Barkauskaitės ir M.Miežalio namuose. Daugiavaikei motinai jie grasino, kad atims vaikus, jeigu ji nepakeis gyvenimo būdo, bet jokių realių poveikio priemonių nesiėmė.
Ilgai gynė savo sugyventinį
Dingus K.Barkauskaitei, teisėsaugininkai iš karto ėmė įtarinėti M.Miežalį.
Bet I.Barkauskaitę piktino policininkų klausimai apie jos sugyventinį. Esą jie vis teiravosi, ar šis galėjo nuskriausti Kariną, ar nėra iškrypėlis.
Keliskart už vagystes iš automobilių ir sukčiavimą teistas M.Miežalis su I.Barkauskaite gyvena ketverius metus ir augina jųdviejų dukterį 3 metų Gabiją.
Šeimoje augo ir dar dvi I.Barkauskaitės nesantuokinės dukterys – 5 metų Kamilė ir 8 metų Karina.
I.Barkauskaitė vis tikino, kad jos sugyventinis rūpinosi visomis mergaitėmis ir Karinos nuskriausti negalėjo.
„Savo Gabiją bei abi sugyventinės dukteris auginau taip, lyg visos trys būtų mano vaikai. Nė vienos neišskyriau – su visomis vienodai ir apsipykdavau, ir gerai sutardavau”, – prieš kelias dienas „Lietuvos rytui” aiškino M.Miežalis.
Kaimynai patyrė šoką
Tokius M.Miežalio žodžius vakar „Lietuvos rytui” patvirtino ir tame pačiame daugiabutyje gyvenantys kaimynai.
Esą vyras vaikais rūpinosi labiau negu motina. Jis pats neretai mergaitėms gamindavo valgį, skalbdavo, prižiūrėdavo jas žaidžiančias kieme.
„Negalime patikėti, kad toks ramus ir tylus žmogus galėjo nužudyti vaiką, kurį pats ketverius metus augino. Jis – tikras vienišius, beveik su niekuo nebendraudavo ir kaime draugų neturėjo.
Kol Irma gerdavo, jis vienas mergaitėmis rūpindavosi. Ji juk namo nepareidavo po kelias paras.
Kai trūkdavo žmogui kantrybė, mažąją dukrą pasisodindavo ant pečių, dvi vyresniąsias paimdavo už rankučių ir eidavo per kaimą sugyventinės ieškoti.
Vyras žinojo, kad ši laksto su svetimais vyrais, bet jai vis atleisdavo, visiems sakydavo, kad Irma pasitaisys.
Pastaruoju metu ir jis pradėjo išgėrinėti, bet niekada nebūdavo agresyvus”, – viena per kitą „Lietuvos rytui” pasakojo Stuobrių gatvės daugiabutyje gyvenančios moterys.
Norėtų sudraskyti rankomis
M.Miežalio prisipažinimas visiems jo giminėms bei kaimo gyventojams sukėlė šoką.
Ilgai teisėsaugininkų įtarimais netikėjusi I.Barkauskaitė penktadienį pratrūko pykčiu: „Jei mane policininkai prie jo prileistų, sudraskyčiau plikomis rankomis, be jokio peilio. Nesuvokiu, kad toks artimas vyras gali būti antžmogis. Kaip jis galėjo atimti gyvybę mano vaikui? Niekada jam neatleisiu.
Dar nesuvokiu, kas įvyko. Kasdien atrodo, kad Karina pareis namo. Matau po pamokų per kaimą einančius jos draugus ir negaliu patikėti, kad tarp jų nėra mano mergaitės.
Jaučiuosi taip, tarsi smegenys būtų išdžiūvusios, lyg skausmas būtų kažkur viduje užstrigęs ir negalėtų prasiveržti laukan”.
Nuojauta neapgavo močiutės
Itin artima su Karina buvo gretimoje laiptinėje gyvenanti jos močiutė.
Nijolės Barkauskienės namuose anūkė būdavo dažna viešnia. Ji čia mieliau leisdavo laiką nei namuose. Neretai mergaitė pas močiutę likdavo nakvoti.
„Karina jautė, kad labai ją mylėjau, todėl ją traukė į mano namus. Mergaitė nuo manęs neturėjo jokių paslapčių, visuomet pasakydavo, kai apsipykdavo su Mykolu, bet niekada nesiskundė, kad jis ją kaip nors skriaustų.
Bet niekaip nesuprasdavau, kodėl Karina nevadindavo jo tėčiu.
Sakydavo, jog užaugusi susiras savo tikrą tėvą, o Mykolas jai toks niekada netaps. Dabar suprantu, kad jos žodžiuose skambėdavo užslėpta vaikiška neapykanta.
Tą savaitę, kai ieškojome mergaitės, Irma man pasakojo, jog Mykolas labai išgyveno. Jis naktimis negalėjo užmigti, nuolat sėdėdavo balkone ir rūkydavo. Pasirodo, išgyvenimo priežastis – baisus nusikaltimas.
Kai man papasakojo, kad Mykolas išsivedė Kariną ieškoti mamos, kažkas bloga mane nusmelkė – jis niekada taip nesielgdavo. Juk išeidamas turėjo palikti Kariną prižiūrėti mažesnių seserų”, – „Lietuvos rytui” pasakojo N.Barkauskienė.
Moters išsižadėjo giminės
Tokiu žiauriu savo sūnaus elgesiu iki šiol negali patikėti ir R.Miežalienė.
Moteris teigė, kad nuo jos nusigręžė giminės, o antrasis vyras išvarė ją iš namų – esą negalįs gyventi su moterimi, pagimdžiusia išgamą.
R.Miežalienė dabar glaudžiasi savo dviejų jaunesniųjų sūnų namuose. Vienas jų gyvena su I.Barkauskaitės seserimi, kitas – su tos pačios moters pussesere.
„Visos mūsų nelaimės prasidėjo tuomet, kai broliai Mykolą supažindino su savo žmonų giminaite Irma. Toji moteris sudaužė mūsų gyvenimus.
Trumpai padraugavusi su Mykolu ji pastojo. Tada sūnus panoro auginti jųdviejų vaiką ir abi tos moters mergaites. Dvejus metus jų šeimyna gyveno Kaune.
Pirmasis mano vyras paveldėjo butą ir pardavęs jį nupirko Mykolui butą Lančiūnavoje. Ten jis su ta moterimi bei mergaitėmis pragyveno dvejus metus.
Kartą Mykolas buvo išvaręs Irmą, tačiau ši ant kelių atsiklaupusi tol jo atsiprašinėjo, kol šis ją vėl priėmė.
Jis visada buvo naivuolis. Nors niekas jam jokios psichikos ligos nepripažino, tačiau net vaikystėje Mykolas skyrėsi nuo kitų vaikų. Gal todėl, kad gimė neišnešiotas.
Vėliau su Irmos motina susidraugavo ir kartu apsigyveno mano pirmasis vyras, Mykolo tėvas. Tačiau po kelių mėnesių jis nuo jos pabėgo”, – „Lietuvos rytui” šeimyninę dramą ašarodama atskleidė R.Miežalienė.
Jaunystėje bandė pasikarti
R.Miežalienė įsitikinusi, kad jos sūnaus kelias į kalėjimą dar paauglystėje prasidėjo dėl nepaprastai didelio jautrumo.
Kai moteris skyrėsi su savo sūnų tėvu, Mykolas, dar būdamas nepilnametis, padarė nusikaltimą – iš vietos pavažiavo trimis svetimomis mašinomis ir buvo apkaltintas vagyste.
„Tokiu būdu jis reikalavo tėvo dėmesio. Kai mudu su vyru nusprendėme skirtis, Mykolas net bandė pasikarti. Laimė, kaimynai jį surado pridususį ir spėjo ištraukti iš kilpos”, – pasakojo žudiko motina R.Miežalienė.