Kaip kava brovėsi į mūsų gyvenimą

Puodelis kavos mums asocijuojasi su bundančiu rytu, pertraukėle darbe, vaišėmis. Žodžiu, su atokvėpio valandėlėmis. Kava daugeliui tapo nepamainomu malonumu, neatsiejamu pokalbių ritualu.

Peržvelkime kelią, kaip kava atėjo į mūsų gyvenimą ir kuo ji mus taip sužavėjo

Pirmos paragavo avys

Kavos išpopuliarėjimą lėmė tonizuojamasis jos poveikis. Juk net pasakų herojams norėdavosi rasti jaunystės eliksyro, suteikiančio žvalumo ir jėgų. Na, tai kodėl kavos negalime laikyti jaunystės eliksyru, jei jos išgėrę pažvalėjame, atgauname jėgas, kartais net akyse prašviesėja ir darbuotis galime intensyviau?

Kaip byloja legenda, tonizuojamąjį kavos poveikį pirmiausia išbandė avys. Pakramčiusios ant kavamedžio nokstančių uogų ir jose esančių kavos pupelių, nenustygdavo vietoje, šokinėdavo aplink šeimininką. Tai neliko nepastebėta avis ganančio arabų piemens Koldi. Kai jis pats paragavo, nutiko tas pats. Tada jis šių uogų nunešė artimiausio vienuolyno vienuoliams, tikėdamasis iš jų moksliškesnio paaiškinimo. Vienuoliams jų poveikis irgi pasirodė įdomus – jie nesudėję bluosto meldėsi visą naktį.

Įtikimiausia istorija apie kavos atsiradimą pasakoja, kad kavos savybes atrado klajoklių gentys Etiopijoje (Rytų Afrikos plokščiakalnyje).

Atitolino nuo religijos?

Atradus kavamedį, žinoma, niekas nemokėjo malti pupelių. Iš pradžių buvo valgomos pačios uogos arba susmulkintos ir sumaišytos su gyvūnų riebalais.

Vėliau uogos buvo naudojamos užpiltinėms gaminti. Pasakojama, kad prekiautojams kavą atvežus į Arabiją pranašas Mahometas gėrė vyną, pagamintą iš minkštosios kavos masės.

XII a. kava ėmė plisti pasaulyje. Iki XV a. jos auginimas jau buvo išplitęs iki Persijos, Egipto, Turkijos ir Šiaurės Afrikos.

Kai 1554 metais Konstantinopolyje buvo atidaryti pirmieji kavos gėrimo namai, juos imta kritikuoti kaip nedorovingus. Dvasininkai juos net kaltino žmonių atitolinimu nuo religijos, mat arabai ne vien mečetėse leisdavo valandų valandas, bet ir kavos namuose. Gerdami šnekučiuodavosi, ir tai, žinoma, jiems patiko.

„Velnio gėrimo” neuždraudė net popiežius

Į Veneciją pirmoji kavos siunta atkeliavo 1630 metais. Neseniai Europa jau buvo išbandžiusi kitus du gėrimus: karštą šokoladą, 1528 metais ispanų atgabentą iš Amerikos, ir arbatą, kuri pirmąkart Europoje buvo parduota 1528 metais.

Nors žmonėms kava patiko, o daug kas net manė ją turint gydomųjų savybių, Romos dvasininkija popiežiaus Klemenso VIII prašė uždrausti kavą, vadino ją „velnio gėrimu”. Laimei, popiežius taip pat pamėgo kavą ir davė jai savo palaiminimą.

Kavos namai ir kavinės

Anglijoje pirmieji kavos namai buvo atidaryti 1637 metais Oksforde. Išpopuliarėję jie tapo madinga džentelmenų susitikimo vieta verslo deryboms ir sandoriams (beje, kava ir šiandien neatsiejama nuo tokių susitikimų).

Lloido kavos namai („Lloid’s Coffee House”) buvo pirmieji kavos namai, atvėrę duris Londonę 1652 metais ir tapę krovinių draudimo centru. Daug smuklių ir viešbučių pasekė šia mada ir vieną savo viešų kambarių pertvarkė kavai gerti. 1683 metais vien Londone jau buvo apie 3000 kavos namų.

Kavinė pirmą kartą buvo atidaryta Paryžiuje 1669 metais. Ją Turkijos ambasadorius pristatė kaip lengvo maisto, gėrimų bei neformalių susitikimų vietą.

Kodėl įsižeidė moterys?

Iš pradžių moterys neturėjo teisės eiti į kavos namus, juose rinkdavosi tik vyrai. 1674 metais moterys paskelbė peticiją, kurioje skundėsi, kad kavos namai išvilioja vyrus iš namų, o kavos

gėrimas jiems sukelia impotenciją. Vyrai, žinoma, su tuo nesutiko. Jiems liko viena išeitis – negalėdami atsisakyti kavos į kavos namus įsileido ir moteris. Tad nuo XVII a. kavą pamėgo ir vyrai, ir moterys.

Konkurencija alui?

Kai Vokietijoje pirmieji kavos namai buvo atidaryti 1677 metais Hamburge, vokiečiai pradėjo mažiau gerti alaus. Yra duomenų, kad dėl kavos populiarumo 1888 metais Brandenburge alaus suvartojimas sumažėjo 60 procentų. Kava buvo geriama dažniau nei alus: ir rytais, kad prablaškytų miegą, ir sočiai papietavus bei vakarieniaujant malonioje draugų kompanijoje.

Sėklas išviliojo šnipas

XVIII a. Javos saloje kavą ėmė auginti danai, o Karibų jūros regione – prancūzai. Prancūzams priklausė sėklų nuosavybės teisė, tačiau brazilų šnipas suviliojo prancūzų Gvianos gubernatoriaus žmoną, ir ši jam padovanojo kavos sėklų. Iš jų ėmė plisti kavamedžių plantacijos Brazilijoje ir augti šalies kavos industrija.

Šiuo metu kava auginama 76 pasaulio šalyse. Iki šiol pati stipriausia kava verdama arabų šalyse – puodeliui (50 g) imama 20-50 g ar net daugiau kavos pupelių. Europoje dažniausiai verdama silpnesnė kava -puodeliui (100 g) pakanka 20-30 g pupelių. Silpniausia kava geriama JAV – į puodelį (200 g) dedama vos 10 g ar net mažiau kavos.