Išmintį sunaikina liga

Jau ir penkiasdešimtmečiams nustatomas Alzheimeris žmogų paverčia neįgaliu silpnapročiu

„Kol apsipirkau, pamiršau, kur pastačiau automobilį“, – su maišeliais produktų šalia prekybos centro blaškėsi ir guodėsi pusamžė moteris. Klaipėdos ligoninės Reabilitacijos skyriaus vedėja, neurologė Jolanta Valavičienė sakė, jog tai nebūtinai klastingos ir žmogaus asmenybę naikinančios ligos – Alzheimerio požymis.

Tačiau išgirdusi per žiniasklaidą pranešimus, jog iš namų išėjo ir kelias paras negrįžta senyvo amžiaus žmogus, gydytoja beveik įsitikinusi, jog žino dingusiojo diagnozę. Per šešerius metus Alzheimerio ligą diagnozavusi keliems šimtams pacientų J.Valavičienė atviravo, jog ją rašant ranka sudreba kaskart. Ypač tuomet, kai senyvo amžiaus žmonių ligą patvirtinti reikia vos penktąją dešimtį perkopusiems žmonėms.

– Turbūt dažnai ne tik savo pacientų, bet atsitiktiniuose pokalbiuose girdite visai jaunus žmones sakant: „Pamiršau susitikimą, išgerti vaistus, pasveikinti draugą su gimtadieniu, nusipirkti grietinės. Neberandu akinių, raktų ar automobilio stovėjimo aikštelėje. Ko gero, man Alzheimeris“. Ką bendro ši diagnozė turi su atminties prastėjimu arba senatve?

– Iš tiesų neturi nieko bendra. Dabar žmonės sutrikus dėmesio koncentracijai sako, jog jam jau Alzheimerio liga. Ši diagnozė tampa lyg ir populiariu priežodžiu, kuris pakeičia anksčiau vartotą žodį „sklerozė“.

– Kas yra Alzheimerio liga?

– Alzheimerio liga – viena labiausiai paplitusių silpnaprotystės formų. Ją, liaudiškai šnekant, sukelia smegenų nykimas. Tiksliau pasakius, tam tikrų smegenų zonų nykimas. Dėl to žmogus ilgainiui praranda savo socialinius įgūdžius.

– Ar tai neišvengiama senų žmonių liga?

– Jokiu būdu ne. Nors beveik 80 proc. žmonių, susirgusių Alzheimeriu, liga nustatyta vyresniame amžiuje, pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai šią diagnozę tenka rašyti dar nesenam žmogui. Per pastarąsias porą savaičių net dviem 52 metų moterims diagnozavau Alzheimerio ligą. Neįsivaizduojate, kaip drebėjo rankos. Juk ši diagnozė – visam likusiam žmogaus gyvenimui.

Prieš šešetą metų, kai uostamiestyje pradėjau dirbti atminties sutrikimų srityje, pacientai buvo gerokai vyresni nei šiandien. Pastaraisiais metais sergančiųjų Alzheimerio liga amžius jaunėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Kai stažavausi Amerikoje, mačiau 49 metų vyrą, kuriam buvo nustatyta Alzheimerio ligos diagnozė. Jaunam žmogui nėra taip lengva parašyti šią diagnozę. Jis yra sekamas, kas trys mėnesiai atliekami testai.

– Kokiame amžiuje dažniausiai ši liga gali pradėti vystytis ar būti diagnozuota?

– Demencija paprastai prasideda vyresniame amžiuje, dažniausiai per 65 metus. Jos simptomus patiria apie 5 proc. visų vyresnių nei 65 metų asmenų, o per 80 metų jų skaičius padaugėja iki 20 proc. Alzheimerio liga gali susirgti ir jaunesni asmenys. Tuomet liga greičiau progresuoja. Susirgus vyresniam žmogui, progresavimas lėtesnis.

– Nuo ko viskas prasideda? Kaip pasikeičia sergančiojo elgesys?

– Liga prasideda įvairiai. Ankstyvoje stadijoje žmogus pamiršta neseniai vykusius dalykus, pradeda kartoti tas pačias istorijas, lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti. Pirmieji, jog žmogus nebe toks, koks buvo anksčiau, pastebi artimieji. Dažnai manoma, jog jį kamuoja depresija. Šeimos gydytojui ar psichiatrui įtarus Alzheimerio ligą, pacientai visiškai ištirti ir diagnozei patvirtinti įrašomi į eilę Klaipėdos ligoninėje.

Tinkamai nenustačius ligos ir nepradėjus gydymo, ilgainiui ryškėja orientacijos sutrikimai. Žmogus pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klajoja naktį.

Toliau silpnėja atmintis. Jis pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, o dažniausiai puikiai atsimena, kas vyko tolimoje praeityje. Jis nebesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų. Sunkėja kalba, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti. Ligoniai jaučiasi nesaugūs, pamažu tampa nesavarankiški.

Vėlyvojoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti.

Ne kiekvienam ligoniui pasireiškia visi nurodyti simptomai.

– Kiek būna ligos stadijų ir kokioje dažniausiai liga nustatoma?

– Yra trys ligos stadijos. Dažniausiai ji nustatoma antroje trečioje stadijoje. Nors liga nėra išgydoma, tačiau labai svarbu ją nustatyti kuo anksčiau. Medikamentai nepanaikina to, kas jau pakenkta, tačiau jie gali pristabdyti smegenų nykimo procesą ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, atitolinti šeimos kančias, kurios laukia slaugant Alzheimeriu sergantį žmogų.

– Kokie tyrimai patvirtina, jog žmogui iš tiesų Alzheimerio liga?

– Pirmiausiai apklausiami artimieji, tada atliekama keletas testų, kraujo tyrimas, po to smegenys tiriami kompiuteriniu tomografu, konsultuoja psichiatras. Išvada daroma atsižvelgiant į visus tyrimų rezultatus. Žinoma, pagrindinis ligos įrodymas – kompiuteriniu tomografu užfiksuotas tam tikros smegenų dalies nykimas.

– Kiek gyvena žmonės, susirgę Alzheimerio liga?

– Pagal pasaulio statistiką nuo vidutinio sunkumo ligos nustatymo iki mirties skiria 6-7, kitų autorių duomenimis, – 7-12 metų. Kiekvienam ligoniui progresuoja individualiai. Daug kas priklauso nuo ligonio slaugos. Paprastai ligonis miršta ne nuo Alzheimerio ligos, bet nuo įvairių komplikacijų – inkstų, šlapimo takų infekcijų, plaučių uždegimo. Alzheimerio liga nebūna tiesioginė mirties priežastis.

– Ar liga yra paveldima? Kokia tikimybė ja susirgti, jei šeimoje sirgo seneliai ar tėvai?

– Tikimybė didelė. 60 proc. ši liga yra paveldima.

– Ar yra priemonių jaunam žmogui, žinančiam, kad šia liga sirgo artimieji, arba pastebėjusiam atminties pokyčių, ligą perspėti, imtis jos profilaktikos, naudoti medikamentus, kol ji dar neprasidėjo?

– Iš tiesų, daug kas šito klausia. Dažniausiai veiklūs žmonės, žmonės, sulaukę 40 metų.

Dažnai jie nerimauja be pagrindo. Pasikonsultavus su gydytoju ir pavartojus tam tikrų preparatų jiems pagerėja atmintis, dėmesio koncentracija, sumažėja išsiblaškymas.

Taip, kaip niekas tiksliai negali pasakyti, dėl kokių priežasčių vieni žmonės suserga Alzheimerio liga, o kiti išsaugoja šviesią ir išmintingą senatvę, taip niekas tiksliai nežino, kokia profilaktika galėtų padėti išvengti ligos. Specialistai rekomenduoja Alzheimerio ligos profilaktikai mokytis kalbų. Pavyzdžiui, kasdien išmokti ir įsiminti bent porą naujų žodžių. Galima mokytis atmintinai eilėraščius. Svarbu, kad smegenys nuolatos turėtų darbo. Jos negali ilsėtis.

Deja, jei dar nėra priemonių, kurios užkirstų kelią Alzhaimeriui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.