Uostamiestyje, kaip ir visame pasaulyje, ateinantis sekmadienis skelbiamas Širdies diena. Sužinoti savo kraujospūdį, išsiaiškinti riziką susirgti kardiovaskulinėmis ligomis ir pasimokyti, kaip to išvengti, kviečia Jūrininkų ligoninės medikai.
Lauks ligoninėje
Sekmadienį, rugsėjo 24 dieną, nuo 10 iki 14 valandos Jūrininkų ligoninėje laukiami klaipėdiečiai, norintys pasitikrinti kraujospūdį ir įvertinti riziką susirgti kardiovaskulinėmis ligomis.
Jei bus šilta ir giedra – ligoninės kiemelyje, jei lis – ligoninės vestibiulyje medikai visiems norintiems matuos kraujospūdį, padės išsiaiškinti rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis faktorius.
Paskutinis rugsėjo sekmadienis kaip Pasaulinė širdies diena minima daugiau nei 90-yje šalių. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, ir paskatinti sveiką gyvenimo būdą.
Vėžį lenkia triskart
Širdies dienos renginius kuruojanti Jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Dalia Jarašūnienė sakė, jog pasaulyje kasmet apie 17,5 milijono žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. 80 proc. iš jų yra darbingo amžiaus.
Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtingumas dėl jų pirmauja tarp daugelio ligų.
Mūsų šalies Statistikos departamento duomenimis, pernai kraujo apytakos sistemos ligos sudarė 45,9 proc. vyrų ir 64,1 proc. moterų mirties priežasčių.
Tuo tarpu vėžys mirties priežastimi buvo 19 proc. vyrų ir 17,7 proc. moterų.
Priežasčių daug
Širdies ir kraujagyslių ligas sukelia įvairiausios priežastys.
Nustatyta, jog širdies ligomis didesnė rizika susirgti vyrams nei moterims, tiems, kuriems daugiau nei 65 metai, taip pat žmonėms, kurių pirmos eilės giminės sirgo kardiovaskulinėmis ligomis. Ligos atsiradimui turi įtakos antsvoris, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, padidėjęs cholesterolio kiekis, kraujospūdis.
D.Jarašūnienė tikino, jog esant keliems iš minėtų veiksnių rizika kardiovaskulinėmis ligomis susirgti per artimiausius 10 metų – didelė.
Galima išvengti
„Mažinant kraujospūdį, keičiant gyvenimo būdą, mitybos įpročius, poilsio režimą, naudojant medikamentus, liūdnos perspektyvos galima išvengti”, – sakė D.Jarašūnienė.
Jeigu jūs turite papildomus rizikos faktorius, tokius kaip padidėjęs arterinis kraujospūdis, cukrinis diabetas, ypač svarbu siekti tikslinio arterinio kraujospūdžio, normalaus cukraus kiekio kraujyje. Dažnai šių rizikos veiksnių grėsmė suvokiama tik tada, kai įvyksta komplikacijos – ūminis miokardo infarktas, insultas, širdies nepakankamumas, inkstų pažeidimas.
Spaudimo normos skiriasi
Jos teigimu, daugelio normaliu laikomas kraujospūdis 140 ir 90 nėra tinkamas žmonėms, turintiems daugiau rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jų kraujospūdis turėtų būti gerokai mažesnis už ribinę normą ir siekti ne daugiau nei 120 ir 80.
Pasak gydytojos, sumažinus sistolinį kraujospūdį 10 gyvsidabrio stulpelio padalų, rizika susirgti insultu mažėja 20-30 proc. Panašių rezultatų galima tikėtis ir dėl infarkto.
Tačiau mažinant kraujospūdį kardiologė ragina nepamiršti ir kitų rizikos veiksnių.
Bėgimas naikina riziką
Pasak medikės, ypač svarbus fizinis aktyvumas.
Valandos bėgimas per savaitę širdies ligų riziką gali sumažinti 42 proc.
30 minučių greitas ėjimas kasdien širdies ligų riziką gali sumažinti 18 proc., o insulto – 11 proc.
D.Jarašūnienė sakė nežinanti geresnio vaisto kardiovaskulinių ligų profilaktikai kaip gera mankšta, daržovės ir geras poilsis.