„Pėdos” galerijoje penktadienį baigsis indų menininkės Babitos Das darbų paroda. Profesionali dailininkė apie Lietuvą pirmą kartą išgirdo Delyje gelbėdama lietuvių dailininkus, praleidusius lėktuvą į gimtinę.
Egzotiškos išvaizdos moteris juokiasi, kad prieš susidūrimą su bėdos ištiktais menininkais ji net girdėjusi nebuvo, kad egzistuoja tokia šalis – Lietuva. Padėjusi lietuviams be jokių papildomų mokesčių grįžti į Lietuvą, B. Das netrukus gavo kvietimą apsilankyti Nidos kasmečiame plenere.
Po visą pasaulį su parodomis ir projektais keliaujanti dailininkė pasakoja pirmą kartą susidūrusi su tiek sunkumų, kai ieškojo būdų patekti į Lietuvą. Iš pradžių moteris tikėjosi, kad tradiciškai, kaip visada būna tokiais atvejais, – visais kelionės rūpesčiais pasirūpins kviečianti organizacija. Supratusi, kad viską reikės daryti pačiai, B. Das nenuleido rankų. Neradusi Lietuvos ambasados Indijoje, skrido į Vokietiją, ten vizos laukė 15 dienų.
Lietuvoje indę pribloškė nuostabi gamta: obuoliai, kriaušės ir slyvos, kybantys medžiuose aplink sodybas. B. Das tikina likusi patenkinta ir net šiek tiek nustebinta plenero Nidoje. Dailininkė stebėjosi, kad visi taip rimtai dirbo. Pasak jos, dažniausiai tokiuose renginiuose tvyro kur kas laisvesnė atmosfera.
Lietuva indę žavėjo ir nepaprastai paslaugiais žmonėmis, galantiškais vyrais, gana stipria daile. B. Das nuliūdino tik vienas dalykas. Ji pastebėjo, kad akivaizdžiai į meną visai neinvestuojama. Laikomasi nuomonės, kad menas – menininkams. Dailininkė džiaugėsi, kad sparčiai besivystančioje Indijoje pastaruoju metu į meną investuojama labai daug.
Sodriomis spalvomis tapanti menininkė nuo 17 metų mokėsi pasaulinio garso meno koledže. Vėliau stažavosi Amerikoje, Vermonte. Kartu su vyru, taip pat menininku, yra sukūrusi projektą, vienijantį dailę, muziką ir šokį. Projekto idėja kilo mąstant, kad visi menai yra susiję. „Dailininkas nėra vien dažai ir drobė – kai tapau, aš girdžiu savo kūrinį, jis kalba”, – pasakojo B. Das. Anot dailininkės, kai dainininkas dainuoja, galima pamatyti jo dainavimą, taip pat galima pamatyti ir šokėjo šokį. Tai nėra fizinio judesio trajektorija – tai jausmo vaizdinys, susiformuojantis sąmonėje. B. Das kylančias spalvines asociacijas išlieja drobėje.
Kalbėdama apie savo kūrybą, moteris neigė nuomonę, kad galima atpažinti dailininko tautybę iš jo spalvų gamos. Pati tapo sodriomis spalvomis, pradėjusi kūrinį, stovi prie drobės tol, kol jį užbaigia. Spalvos atspindi nuotaiką – oranžiniai, geltoni, raudoni tonai drobėje išsilieja, kai dailininkė jaučiasi laiminga ir pakylėta. Priešingai, kai kamuoja liūdesys, teptukas tarsi pats renkasi šaltus atspalvius.
Moteris juokiasi, kad, kai jos kūriniuose tebuvo dvi spalvos – juoda ir balta, juos ne kartą priskirdavo Pikasui.
Šiuo metu B. Das dirba dėstytoja įvairiuose savo šalies universitetuose ir rengia personalines parodas.