Vakar perpiet Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su itin brangiu kroviniu. Jis į Lietuvą parskraidino vieno pagrindinių mūsų valstybės kūrėjų, prieškario Lietuvoje vykdytos žemės ūkio reformos organizatoriaus, kunigo prelato Mykolo Krupavičiaus palaikus.
M.Krupavičius vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui ir yra Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjas.
„Šiandien gedulo jau nėra. Tik džiaugsmas. Jis grįžo į tėvynę”, – sakė M.Krupavičiaus dukterėčia Genovaitė Jarumbavičiūtė.
Prieš 36 metus Čikagoje palaidoto kunigo palaikus perkelti į Kauną, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios, kurioje vakar buvo pašarvotas, šventorių, sumąstė Lietuvos krikščionių demokratų partija, kuriai velionis kadaise vadovavo.
M.Krupavičius savo testamente prašė visų lietuvių maldos už jo sielą ir išreiškė norą būti palaidotam greta sesers ir svainio Melanijos ir Kazimiero Rugių. Kitu atveju prelatas prašė, kad būtų palaidotas kunigams skirtoje vietoje. „Mano akis ir krūtinę užpilti Lietuvos žemele”, – pageidavo M.Krupavičius.
Jis buvo aprašęs ir laidotuves. Jos turėjo būti kuklios – be gėlių ir solistų. Prie karsto – tik kryžius ir lietuviškoji trispalvė. Tačiau šią kunigo valią antrą kartą įvykdyti bus sunku. Net neabejojama, kad į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią suplūsiantys kauniečiai ir miesto svečiai atneš glėbius gėlių. Jų jau ir vakar netrūko.
Pasak G.Jarumbavičiūtės, jos dėdė gėlių nenorėjo todėl, kad nebūtų išlaidaujama. „Tas pageidavimas buvo jo laidotuvėms ir čia jis negalioja”, – sakė garbaus amžiaus moteris.
Per savo laidotuvių pamokslą kunigas troško kalbų ne apie jo asmenį, o apie idealus, kuriems jis skyrė visą savo gyvenimą: šalies išlaisvinimo kovai, jos finansavimui, išeivijos lietuvių kultūrai, jaunimo patriotizmui.
Perlaidojimo apeigos vyks šeštadienį, po 11 valandą prasidėsiančių šv. mišių.