Mokslinio tyrimo rezultatai pateikė netikėtumų
Tokią išvadą priėjo ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ir Stokholmo universiteto jaunieji mokslininkai Nerijus Mačiulis, Vaiva Lazauskaitė ir Eliasas Bengtsonas. Jų atliktas Baltijos ir Šiaurės šalių vertybinių popierių biržų veiklos ir rizikingumo tyrimas yra pirmasis, bandantis įvertinti ir palyginti šio regiono šalių vertybinių popierių biržas šiuolaikinių investicijų portfelio sudarymo bei rizikos valdymo teorijų kontekste.
Paskatino pokyčiai
Jaunieji mokslininkai tyrė 2003 metais įkurtą bendrą šešių Baltijos ir Šiaurės šalių OMX vertybinių popierių biržų grupę, kuri sudarė sąlygas kapitalo rinkų regioninei integracijai bei nulėmė ryškius akcijų biržų rezultatų pokyčius. Būtent jie tyrėjus ir paskatino atidžiau išnagrinėti ir palyginti Baltijos ir Šiaurės šalių rinkų ypatumus iki ir po OMX grupės sukūrimo.
Tyrimo rezultatai paskelbti per Tarptautinę jaunųjų mokslininkų konferenciją, vykusią Kaune. Renginį organizavo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei Baltijos vadybos vystymo asociacija. Konferencija buvo skirta atskleisti šiuolaikinės vadybos mokslo teorijos sąsajas su šiandienine Lietuvos verslo situacija, apžvelgti mokslui bei verslui aktualius iššūkius.
Artimos Vilniaus ir Talino biržos
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 2000-2005 metais vidutinė metinė investicijų grąža Baltijos šalyse siekė 28,5 proc., kai tuo tarpu Šiaurės šalyse – tik 3,6 proc. Dar įspūdingesnį investicijų grąžos augimą Baltijos šalyse mokslininkai pastebėjo po OMX biržų grupės sukūrimo.
2003-2005 m. laikotarpiu vidutinė metinė investicijų grąža Baltijos šalyse – 45 proc., o Lietuvos rinkoje – net 55,5 proc. Didelė investicijų grąža paprastai lydima aukštesnio rizikingumo, todėl siekiant objektyviai įvertinti akcijų rinkos rezultatus būtina atsižvelgti į skirtumus tarp šalių grąžos ir rizikos santykio.
Mokslininkų teigimu, ne itin stiprus ryšys tarp bendrosios ir rinkos (sisteminės) rizikos rodiklių rodo, jog nė viena iš šešių tyrinėtų biržų nėra visiškai diversifikuota bendros OMX biržos atžvilgiu. Tai ypač matoma stebint Vilniaus ir Rygos biržų rodiklius.
Tyrėjų duomenimis, remiantis bendraisiais Baltijos ir Šiaurės šalių biržų rezultatais (grąžos ir rizikos santykiu), iki bendros OMX biržų grupės susikūrimo 2003 metais Vilniaus akcijų birža buvo ketvirta regione, tačiau nuo 2003 metų tapo pirmaujanti, t.y. vidutinis jos grąžos ir rizikos santykis buvo patraukliausias. Vilniaus akcijų biržos rezultatai glaudžiai siejasi su Talino akcijų biržos rezultatais, t.y. juda ta pačia kryptimi (vidutinis rezultatų koreliacijos koeficientas lygus 0,95).
Netikėtas rezultatas
Tyrimas taip pat parodė, kad Rygos biržos rezultatai nekoreliuoja su kitomis Baltijos šalimis (vidutinis koreliacijos su Vilniaus akcijų birža koeficientas lygus 0,08, o su Talino – 0,008), tačiau pastebimos jų sąsajos su Kopenhagos (vidutinis koreliacijos koeficientas lygus 0,67) ir kitomis Šiaurės biržomis.
Mokslininkai mano, kad šie tyrimo rezultatai turėtų itin sudominti tarptautinius investuotojus, sprendžiančius portfelio diversifikavimo politikos gaires. Tyrėjų teigimu, siekdamas sumažinti sisteminę riziką investuotojas turėtų derinti investicijas į priešingomis kryptimis judančias rinkas.
Didelė Vilniaus ir Talino biržų koreliacija rodo, kad jos yra labai susijusios. Jose vyrauja beveik tie patys investuotojai. Rygos biržoje yra kita investuotojų struktūra, todėl vienu metu investuoti į Taliną ir Rygą būtų mažiau rizikinga nei į Taliną ir Vilnių. Jei investuotoją ištiktų nesėkmė Vilniaus biržoje, didelė tikimybė, kad ji tuo metu pasitaikys ir Taline.
Vertinant Baltijos ir Šiaurės šalių riziką paaiškėjo, kad ir bendroji, ir rinkos (sisteminė) rizika Baltijos šalyse yra mažesnė nei Šiaurės šalyse. Tyrėjams tai – netikėtas rezultatas, kuris, jų teigimu, leidžia tikėtis ateityje didesnio užsienio investuotojų aktyvumo Baltijos šalyse.