Po pusantrų metų Kaune gali nelikti laisvų laidojimo vietų
Stringantis naujųjų Vainatrakio kapinių ir krematoriumo projektas verčia Savivaldybės administraciją ieškoti kitų plėtros galimybių. Preliminariais duomenimis, po pusantrų metų Kaune neliks laisvų laidojimo vietų. Šiuo metu jau bandoma praplėsti Eigulių kapines, tačiau Komunalinio ūkio skyriaus atstovai pripažino, kad tai – menka paguoda.
„Apie naująsias Vainatrakio kapines bijau ką nors ir pasakyti. Esame pateikę užsakymą, kad ekspertai dar kartą įvertintų minėtos teritorijos kainą”, – sakė Kauno mero pirmasis pavaduotojas Antanas Adolfas Balutis, atsakingas už naujųjų kapinių projektą.
Ginčas persikėlė ir į teismą
Prieš aštuonerius metus Vainatrakio kaime nuspręsta steigti naująsias kapines. Buvo numatyta, kad jos užims 112 hektarų plotą. Tačiau kol kas iš savininkų nepavyko įsigyti nė vieno aro.
Kauno apskrities viršininko administracija išleido net tris įsakymus, kuriais buvo numatyta minėtą teritoriją išpirkti visuomenės poreikiams. Dalis savininkų kreipėsi į teismą ir rugsėjo pabaigoje turėtų paaiškėti, ar jų priekaištai yra pagrįsti.
„Nežinia, kiek užsitęs teisminiai ginčai. Tačiau pirmuoju įsakymu, kuris nėra apskųstas teismui, iš savininkų siūloma visuomenės poreikiams paimti 59 hektarų teritoriją. Su jais ir planuojame pradėti derybas dėl kainų”, – sakė Komunalinio ūkio skyriaus Naujų objektų statybos poskyrio vedėjas Vytautas Ceringis.
Kaina šoktelėjo daugiau nei 10 kartų
Miesto vadovams prabilus apie Vainatrakio kapines, planuota, kad už hektarą savininkams bus mokama apie 3 tūkstančiai litų. Tačiau vėliau valstybinė įmonė „Vilniaus žemėtvarkos institutas” nustatė, kad šioje teritorijoje hektaro kaina siekia net 47 tūkstančius litų.
„Nusprendėme užsakyti dar vieną ekspertizę. Paskui visą informaciją pateiksime miesto Tarybai. Tada ir žiūrėsime, ką daryti”, – sakė A.A.Balutis. Vicemero teigimu, naujųjų kapinių projektas įstrigo ir dėl biurokratinių kliūčių. „Laikas bėga, mes dirbame, tačiau rezultato nematyti”, – atviravo politikas. Jis neatmetė galimybės, kad gali būti ieškoma ir kito sklypo.
Kalbinti specialistai teigė, kad kapinių plėtra naujojoje vietoje užtruktų, kol būtų atliktos visos procedūros. Be to, Seime jau rengiamos įstatymo pataisos, reglamentuosiančios žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Šiame dokumente žadama įvardyti objektus, dėl kurių galima atlikti tokią procedūrą: geležinkelis, oro uosto plėtra, keliai ir pan. Kapinių šiame sąraše nėra numatyta.
Žada tęsti derybas
V.Ceringis pripažino, kad dėl padidėjusios žemės kainos Vainatrakio kapinių klausimas turės būti svarstomas miesto Taryboje. „Viskas priklausys nuo politinio sprendimo. Jeigu jis bus teigiamas, kitais metais bus bandoma rengti 59 hektarų sklypo detalųjį planą. Tačiau po metų naujųjų kapinių dar tikrai neturėsime”, – sakė poskyrio vedėjas. Jo teigimu, taip pat bus tęsiamos derybos su žemės savininkais.
Vainatrakio kapinėse buvo numatyta statyti ir krematoriumą. Pastaruoju metu lietuviai savo mirusius artimuosius priversti kremuoti Rygoje.
„Kol nebus naujųjų kapinių, nebus ir krematoriumo. Girdėjau, kad vilniečiai greitai žada statyti tokį objektą”, – sakė V.Ceringis.
Pradėjo skaičiuoti arus
Komunalinio ūkio skyriaus Miesto priežiūros poskyrio vedėjas Rimantas Rutavičius sakė, kad šiuo metu plečiamos Eigulių kapinės. Tiesa, jų teritoriją planuojama padidinti vos 60 arų.
„Jau iškirtome menkaverčius medžius, krūmus. Pradėti rauti kelmai ir dar šią savaitę ketiname šią teritoriją išlyginti. Kitą mėnesį ji turėtų būti aptverta”, – sakė R.Rutavičius. Jis užsiminė, kad svarstoma ir galima Petrašiūnų kapinių plėtra. „Tačiau kol kas dar svarstome, ar ten apskritai galime didinti teritoriją”, – sakė poskyrio vedėjas.
Kaune yra 25 kapinės, tačiau veikia tik 14. Šalia Karmėlavos kapinių gyvenantys žmonės skundžiasi, kad kapai kasami nesilaikant elementarių higienos normų. „Turbūt greitai kapavietės atsiras ir po mūsų namų langais”, – neslėpė emocijų vietos gyventojai.
„Iš tiesų Karmėlavos kapinių rezervai senka. Po metų laisvų vietų gali nelikti. Būtent dėl to būtina paspartinti Vainatrakio kapinių projektą”, – teigė R.Rutavičius.
Idomu kas tada bus tiems zemes savininkams kuriu zeme paklius i apsaugine 300 metru sanitarine zona.Valstybe tokiu atveju turetu ispirkti ir tokia zeme kuri del jos kaltes taps beverte.Kitaip sie savininkai vel kreipsis i teisma.