Į projektų paramai gauti vertintojų ir skirstytojų daržą lėkė ne vienas akmuo. Atsakingi pareigūnai ketindami keisti padėtį dalijant 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų paramą šneka apie galimas sistemos korekcijas.
„Struktūriniai fondai – tai gamtos dėsnis, kuriam pasipriešinti galima tik kitu gamtos dėsniu”, – ironizavo Rimas Varkulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas. Varkulevičius prisiminė situaciją, kai siekdama gauti lėšų įmonių darbuotojų mokymams LPK rašė projektą ES struktūrinių fondų lėšoms gauti. „Ir užgriuvo didžiulė procedūrų lavina. Kovo mėnesį vertintojams atiduota paraiška iki liepos nepajudėjo – vertintojams įrodinėjome, kas mes tokie. Atliekant procedūras reikėjo įrodyti, ar LPK yra perkančioji organizacija. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, viešiesiems komerciniams ir pramonės interesams atstovaujama organizacija yra neperkančioji. LPK nariai į konfederaciją stoja tam, kad būtų atstovauta jų pramoniniams ir komerciniams interesams. Mumis nepatikėjo, todėl remdamiesi įstatymais ilgai nagrinėjome LPK statusą”, – prisiminė Varkulevičius.
Jo teigimu, paraiškai rengti, procedūroms vykdyti ir atlyginimams mokėti LPK išleido apie 120 tūkst. litų, tačiau dėl užsitęsusių vertintojų darbų vasarą mokyti įmonių darbuotojų jau nebuvo galima, todėl projekto įgyvendinimas kuriam laikui atidedamas.
„Iš dalies vertintojų situaciją galima suprasti: paraiškas vertinančioje Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) dažnai keičiasi darbuotojai, vertinamų projektų skaičiai milžiniški – tiesiog nesugebama aprėpti visų darbų. Be to, visas procedūras vykdo žmonės, kurie gal dėl nesugebėjimo, gal vedami kitų tikslų, bando savaip sureguliuoti procesus”, – svarstė pašnekovas.
Vilkina procedūras
Marijampolės regiono verslininkų klubo prezidentas Vaidas Šalaševičius susidūrimus su projektų vertintojais taip pat mini ne pačiu geriausiu žodžiu. Pasak jo, dažnai pasitaiko, kad atsakingos institucijos tarpusavyje nesusikalba, skirtingai įvertina tas pačias situacijas. „Vienu atveju ta pati institucija atsisako duoti projektui pinigų, o kitą kartą reikalauja, kad būtų įvykdyta tai, kam ji atsisakė skirti lėšų, – sakė Šalaševičius. – Kas jau kas, o vertintojai pirmiausia turėtų žinoti apie pasikeitusius įstatymus. Tačiau praėjusių metų pavasarį pasikeitus Darbo kodeksui būtent jiems teko aiškinti, kodėl sutartys su projektą administruojančiais žmonėmis sudarytos vienokios, o ne kitokios. Negana to, po išaiškinimų vertintojai tariasi su teisininkais, o po pusmečio tą patį prisieina aiškinti jau kitam jo kolegai”.
Pašnekovas paminėjo, kad taip vilkinamos procedūros kai kurias, ypač smulkesnes įmones, stumia į bankrotą.
Žada pokyčių
Kad vertinant projektus, parašytus siekiant gauti ES paramą, ne viskas tobula, pripažįsta ir Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis.
„Iš pareiškėjų sulaukiame skundų. Štai ir šiandien iš 12 peržiūrėtų projektų tik penki atmesti – kiti grąžinti pervertinti. Jei keliamas toks klausimas, vadinasi, jį reikia spręsti”, – sakė Miškinis.
Dabar galioja tokia tvarka: jei LVPA atmeta projektą, ji privalo pareiškėjui argumentuoti, kodėl projektas negali pretenduoti į ES paramą. Jei paraišką teikęs asmuo nepatenkintas LVPA projekto įvertinimu, jis gali kreiptis į Ūkio ministeriją, kur speciali komisija projektą vertins dar kartą.
„Tokiu atveju, jei Ūkio ministerija nustato, kad LVPA projektą atmetė pagrįstai, o pareiškėjas sprendimu nepatenkintas, jis turi teisę kreiptis į teismą. Jei Ūkio ministerija išsiaiškina, kad projektas atmestas nepagrįstai, jis grąžinamas pervertinti į LVPA”, – aiškino valstybės sekretorius.
Tačiau, Miškinio teigimu, skirstant 2007-2013 metų paramą ši procedūra turėtų būti pakoreguota. „Jei esama nemažai nepatenkintųjų vertintojų išvadomis, galima rengti šių darbuotojų atestaciją. Turėtų būti 20-30 nepriklausomų vertintojų sąrašas, iš kurių atsitiktine tvarka būtų atrenkamas vienas, dar kartą įvertinsiantis projektą, kurio pirminiu rezultatu pareiškėjas liko nepatenkintas. Jei vieno vertintojo projektai dažnai sulaukia pagrįstos kritikos, galima būtų kelti jo kvalifikacijos klausimą”, – sakė Miškinis.
Pasak jo, vertintojų darbas priklauso nuo žinių ir pasiruošimo. Įmanoma, kad 3 proc. ES struktūrinių fondų lėšų būtų skiriami vertinimams: darbuotojų mokymams, nepriklausomų vertintojų atlygiui, konkursams skelbti.