Kodėl moteris kalbėdama su vyriškiu telefonu taisosi šukuoseną ir koketiškai šypsosi? Nuolat gražinasi, žiūrisi į bet kokį lygų paviršių nepriklausomai nei nuo amžiaus, nei nuo tautybės, šeimos ar socialinės padėties?
Ją skatina instinktas.
Pamedžiosime? Mielai!
Kas yra moterų koketiškumas? Amžių ištobulintas būdas patraukti daugumos vyrų dėmesį. Kad būtų iš ko rinktis. Juk gamta užprogramavo mus visai ne tam, kad su džiaugsmu atsiduotume pirmam sutiktajam – iš pradžių būtina įsitikinti, jog jis vertas būti būsimų vaikų tėvu. Vadinasi, patiną reikia prisivilioti arčiau, apžiūrėti, prisijaukinti… visai neblogai, jei jų būtų du, trys, dešimt – žodžiu, kuo daugiau, tuo geriau. Tada ramiai, neskubant galima išsirinkti verčiausią, o kiti tegul būna po ranka – dėl visa ko.
Taip mums liepia giminės tęsimo instinktas.
Kol vyras azartiškai kolekcionuoja moterų kūnus, moteris renka savo trofėjus – sudaužytas širdis ir pamestas galvas. Kuo daugiau skalpų ant jos diržo, tuo vertesnė ji visuomenės ir savo pačios akyse. O kad priviliotų pakankamai grobio, kiekviena moteriškos lyties asmenybė stengiasi išsiskirti iš ginklo seserų minios, tapti žaviausia ir patraukliausia.
Kokią padėtį moteris laiko siaubingiausia? Atsidurti užrakintame kambaryje su trimis naujomis skrybėlaitėmis, bet be veidrodžio! Tas anekdotas labai panašus į teisybę…
Nuo pirmykštės bendruomenės laikų medžioklės ypatumai ne itin pasikeitė. Tik vietoj aitrių dūmų, kuriais būdavo persismelkę medžiotojų drabužiai, įsigalėjo subtilūs prancūziški aromatai, gąsdinantys amuletai virto blizgančia bižuterija, o garsūs užspeitusiųjų žvėrį balsai – čiurlenančiu juoku arba gailiu verksmu… Kolektyvinis instinktas pasislėpė, bet liko gajus Viktorijos laikų Anglijoje, kur buvo priimta net stalo kojas pridengti, kad būtų išvengta erotinių asociacijų, ir tarybiniais laikais, kai mokyklų tualetuose buvo uždrausti veidrodžiai, o damų apatiniai kavalierių galėjo tik atbaidyti.
Tikras vyras – tai pavojus ir žaidimai. Būtent todėl jam reikalinga moteris – pats pavojingiausias žaisliukas. O moterys instinktyviai stengiasi atitikti tą įvaizdį – joms tenka būti paslaptingoms, nenuspėjamoms. Jos priverstos nuolat vilioti, kviesti ir likti nepasiekiamos. Juk gavęs geidžiamą žaislą vyras visai kaip vaikas greit nustoja juo domėtis. Moteris intuityviai jaučia, kad privalo nuolat keistis, persirenginėti, dažytis… apie ramybę galime tik pasvajoti.
Moteris su irklu ir koketiškas vyras
Žinoma, ne visos moterys vienodai mėgsta gražintis. Yra ir tokių, kurioms pakanka žvilgsnio, probėgšmais mesto į savo atvaizdą veidrodyje prausiantis rytą. Kodėl galingas jų instinktas snaudžia? Į tą klausimą XIX amžiuje atsakė filosofas Karlas Jungas, labai mėgęs kapstytis žmonių sielose. Jis paaiškino, kad žmogaus pasąmonę visada sudaro dvi dalys: moteriškoji (anima) ir vyriškoji (animus). Visiškai lygiomis dalimis tų puselių pasitaiko itin retai. Tai ir yra tas nepasiekiamas idealas, absoliučiai harmoninga asmenybė. Dažniausiai moteris valdo anima, verčianti nuolat kedenti plunksneles ir koketuoti, bet gali dominuoti ir animus su savo tikslo siekimu, abejingumu išvaizdai. Yra vyrų, kurių moteriškoji pusė itin stipri: jie dievina gražinimosi procedūras ir koketavimą, tačiau yra tradicinės seksualinės orientacijos. Jie įsimyli ir veda, bet gyvenimo drauges renkasi kaip motinas.
Jei moteris abejinga visoms moteriškoms gudrybėms bei problemoms ir nemėgsta žiūrėtis į veidrodį, vadinasi, jos prioritetai kitokie. Tačiau jėga versti save ar dukras užgniaužti norą patikti – didelė klaida, galinti sukelti gausybę kompleksų, savigarbos sumažėjimą ir dvasios kančias.
Mada: permainų pastovumas
Instinktai veikia tūkstantmečius ir niekad neklysta. Jų skatinama moteris stengiasi likti truputėlį nepasiekiama, nesugaunama, paslaptinga, bet kad tokia atrodytų, privalo nuolat keisti savo išvaizdą ir stilių. Būtent čia slypi moteriškos mados keistenybių mįslės įminimas. Po basakojės antikinės vaikystės įsisupusios į kelis sluoksnius medžiagos, moterys liemenį tai suverždavo iki vapsvos storumo, tai virš koketiškų suvarstymų rodydavo krūtis, tai neįsivaizduojamais būdais išversdavo bambą ar užsiaugindavo milžiniškus klubus. Dabar nei iš šio, nei iš to mados etalonu tapo plokščia krūtinė ir liemens nebuvimas…
Moters grožiui šiais laikais atviri visi keliai: viskas leistina, viskas atidengiama. Bet tai, kas nuolat matyti, nebekelia susidomėjimo. Iš čia atsiranda neįtikėtinos šukuosenos, klaikios karo spalvos, auskarai visose pasiekiamose ir be kitų pagalbos nematomose vietose. Bet kuo moters kultūrinis lygis didesnis, tuo labiau jos puošimosi instinktą valdo protas, tuo ji išrankesnė makiažui ir bižuterijai. Taigi jaunąsias „indėnes” reikia ne barti už neskoningumą, o mokyti.
Gražindamasi, koketuodama, flirtuodama moteris nesiūlo savo kūno, tiesiog stengiasi labiau atskleisti savo pranašumus. Tai gali būti jos raktas į sėkmę ir daugelio problemų sprendimas. Juk lyčių santykiai vystosi ne tik miegamajame, jie visur – biure, gatvėje, transporte… Troškimas ir mokėjimas būti gražia – koziris, kuriuo protinga moteris vykusiai naudojasi žaidime pavadinimu „Gyvenimas”.
Vidutinė statistinė moteris gražinasi 20 minučių, jei ketina eiti tik iki parduotuvės, pusvalandį – rytą prieš eidama į darbą (tiesa, maždaug 15 procentų damų sąžiningai prisipažįsta sugaištančios ne mažiau kaip valandą), 45 minutes, jei ketina susitikti su draugėmis, valandą ir ilgiau, jei žada eiti į romantišką pasimatymą.
Viliojimo paslaptys
Kvapų magija. Patraukliausiais laikomi kvepalai, kuriuose juntamas jazminų, pačiolių ir ilangų aromatas.
Spalvų magija. Tradiciškai seksualiausia laikoma raudona spalva, bet, šiuolaikinių vyrų vertinimu, ji pernelyg agresyvi, o agresijos pasaulyje ir taip per akis. Geriausia kavalierius medžioti apsirengus blyškiai geltonais drabužiais: tokia spalva jiems atrodo nekelianti grėsmės ir draugiška.