Klaipėdoje gamtininkai aptinka daug plėšriųjų paukščių. Kai 1985 metais miesto paukščiai pradėti atidžiau stebėti, pasirodė, kad Klaipėdoje aptinkamos beveik visos per Lietuvą migruojančios paukščių rūšys. Naminės pelėdos, pelėsakaliai, sketsakaliai, lingės, didieji apuokai, paukštvanagiai, vištvanagiai, paprastieji suopiai, žuvininkai, jūriniai ereliai – tai nuolatiniai uostamiesčio gyventojai. Didžioji šių sparnuočių dalis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Apsigyvena dėžėse
Plėšrieji paukščiai minta peliniais graužikais, mažesniais paukšteliais, kitais gyvūnais. Tad plėšrieji paukščiai yra tarytum kitų gyvūnų rūšių „kontrolieriai”, reguliuojantys karvelių, varnų, kovų, smulkių žinduolių plitimą. Jų grobiu tampa daug paliegusių, sergančių gyvūnų. Jie neleidžia plisti įvairioms užkrečiamoms ligoms, tad juos drąsiai galime vadinti miesto sanitarais.
Plėšriųjų paukščių nagai ir snapai pritaikyti gaudyti ir draskyti grobį, jie mažai tinkami sudėtingiems lizdams statyti. Todėl dauguma apsigyvena kitų paukščių apleistuose lizduose, uoksuose, naudoja žmogaus įrengtus lizdus. Klaipėdoje ir artimiausiose apylinkėse yra iškelta lizdų ir lizdadėžių (inkilų) jūriniams ereliams, naminėms pelėdoms, sakalams ir vanagams.
Urbanizacija naikina buveines
Nors Klaipėdos miestas ir jo apylinkės dėl savo specifinės padėties pajūryje yra turtingas plėšriaisiais sparnuočiais, didžiausia perinčių paukščių rūšių įvairovė aptinkama natūralioje ar pusiau natūralioje gamtinėje aplinkoje – Smiltynės, Girulių, Kliošių miškuose, Danės upės pakrantėse.
Dalis paukščių rūšių Klaipėdoje renkasi apleistas dykvietes, o šių plotų urbanizacija neišvengiamai sunaikina kai kurių paukščių buveines. Laukuose perinčius paukščius naikina arba mažina jų populiaciją besiplečiantis miestas. Šios rūšys nėra pakančios dažnam trikdymui, jų lizdai sukami ant žemės ar nedideliame aukštyje, todėl lengvai pasiekiami ir sunaikinami žmogaus ar jo augintinių. Savo perimviečių neteko BIG prekybos centro vietoje perėjusios nendrinės lingės. Kita šių paukščių pora daug metų perėjo miesto centre prie Lengvosios atletikos maniežo. Kai buvo užkasta pelkė ir jos vietoje išaugo prekybos centras „ElektroMarkt”, lingės perimvietę turėjo susirasti kitoje vietoje. Dabar nendrines linges galima pamatyti Baltijos ir Taikos prospektų zonoje, nendrynuose už Jūrininkų prospekto.
Miesto simbolis – pelėsakaliai
Kai kurios plėšriųjų paukščių rūšys nevengia žmogaus kaimynystės ir trikdymo. Klaipėdoje kasmet peri pelėsakaliai ir paukštvanagiai. 1996 m. buvo aptiktas perintis ir sakalas keleivis. Pelėsakalių mieste peri apie 25 poros. Jie minta pelėmis, rečiau – smulkiais paukščiais. Gyvena Kretingos, Debreceno, Naujakiemio gatvių, Senojo turgaus rajono daugiaaukščių namų stogų nišose. Mėgsta tupėti pavieniuose medžiuose, ant elektros perdavimo linijų, jų atramų. Pelėsakalius ornitologai įvardija kaip miesto simbolį.
Įvairiose miesto vietose ištisus metus galima stebėti paukštvanagius. Jų perimvietės yra miesto pakraščiuose pietinėje dalyje. Ornitologų stebėjimais, šių paukščių peri apie 9 poros.
Prie Vasaros estrados, Smiltynėje peri sketsakaliai. Manoma, kad Klaipėdos teritorijoje peri 2-4 poros. Plėšriųjų paukščių lizdus yra ypač sunku aptikti, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti jų vietų ir skaičiaus. Kai kurie paukščiai, kaip vištvanagis, suopis, turi po du tris lizdus ir juose peri kartkartėmis keisdami.
Viena gausiausių rūšių – paprastasis suopis. Klaipėdoje jų nuolat stebimos 6-7 poros. Aptiktos lizdavietės Danės upės pakrantėje prie Tauralaukio, Joniškės gatvėje, prie „Draugystės” geležinkelio stoties. Šis paukštis naudingas kaip graužikų naikintojas.
Pasididžiavimas – jūrinis erelis
Klaipėdos pasididžiavimas – jūrinis erelis. Jūrinio erelio lizdą lengva atskirti, nes jis sukraunamas medžio viršūnėje ar lajų viršutinėje dalyje ir yra labai didelis – net pusantro metro pločio ir metro aukščio. Ilgai naudojamas gali būti dar didesnis. Ereliai noriai apsigyvena žmogaus įkeltuose lizduose, todėl juos nesunku privilioti į jiems tinkamas perėjimo vietas. Šie paukščiai peri Girulių, Kliošių miškuose, minta kritusia žuvimi, maita, vandens paukščiais.
Ne visi paukščiai toleruoja žmogaus buvimą. Pakanka vienintelį kartą išbaidyti perintį didįjį apuoką, kad jis paliktų gūžtą su kiaušiniais. Dauguma paukščių yra ištikimi savo lizdavietei ir pasirinktoje vietoje peri daugelį metų. Norint išsaugoti lizdus, būtina apie juos išskirti apsaugines zonas. Pavyzdžiui, medynas su jūrinio erelio lizdu turi būti saugomas bent 10 metų.
Plėšrieji paukščiai visada medžioja už savo lizdo teritorijos ribų. Dauguma paukščių kuriasi priemiestyje, o grobio ieško mieste. Plėšriųjų paukščių tuoktuvės dažniausiai vyksta vasario – gegužės mėnesiais. Ankstyviausias yra jūrinis erelis, vėliausiai tuoktis pradeda sketsakalis.
Pavojai lydi ir plėšrūnus
Išperėti paukšteliai ne visi sulaukia „pilnametystės”. Daug jų žūva nuo bado, šalčio, sunaikinami kitų gyvūnų ir žmogaus, tik vienas iš šešių jauniklių sulaukia lytinės brandos amžiaus.
Lietuva prisijungusi prie keleto tarptautinių konvencijų, ginančių plėšriuosius paukščius. Plėšriuosius paukščius taip pat gina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų, Žemės, Miškų, Laukinės gyvūnijos įstatymai. Ne visi žino, kad už plėšriojo paukščio ar jo lizdo sunaikinimą gali būti skiriama bauda. Pavyzdžiui, už jūrinio erelio, kuris yra saugomas tarptautiniu mastu, sunaikinimą tektų sumokėti tūkstantį litų.
Svarbu, kad mes patys suprastume, kaip reikalingi mums plėšrieji sparnuočiai. Juos būtina globoti, saugoti, neleisti jų žudyti ar naikinti lizdų. Reikia žinoti, kad radus plėšriųjų paukščių jauniklį, nereikia jo neštis namo, o palikti jį ramybėje, nes dažniausiai tėvai pagal cypsėjimą žino, kur yra jų mažylis, jį lanko, maitina. Parsinešę namo mes paukštelį pasmerkiame žūčiai.
Pamačius iškritusį ar sužeistą paukštelį reikėtų pranešti ornitologams tel. 8 615 15 272 arba 8 686 14 356.