Skolininku tampa ir sutuoktinis

Antstolių rūmams dažnai pateikiamas klausimas: „Ar antstolis gali vieno sutuoktinio skolas išieškoti iš kito sutuoktinio lėšų?“

Į klausimą atsakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

Prisiminkime vestuvių dieną duodamus jaunųjų įžadus būti ištikimais vienas kitam džiaugsme ir varge. Ar sutuoktinį prispaudusios skolos yra toks vargas, kuriame mes jam nepadėsime?

Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito lėšų, jeigu šios lėšos nėra asmeninė žmogaus nuosavybė.

Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso (CK) 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.

Tačiau antstoliai dėl nemokaus sutuoktinio skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Dirbantiems žmonėms žinotina, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis – pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.

Bendrąja nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnį taip pat pripažįstamas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu po santuokos įgytas turtas, pajamos, gautos iš asmeninio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, po santuokos sudarymo gautos verslo pajamos, taip pat ir pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokos.

Todėl žmonės neturėtų labai stebėtis, kad kartais tenka atlyginti sutuoktiniui paskirtą baudą už kelių eismo taisyklių arba kitokį administracinį teisės pažeidimą. Dažniausiai tokia nemaloni našta tenka moterims.

Kodėl taip atsitinka? Jeigu pažeidėjas pats nesumoka baudos per įstatyme nustatytą terminą, pradedamas priverstinio išieškojimo procesas.

Neradę pažeidėjui priklausančių lėšų ar turto, antstoliai atlieka abiejų sutuoktinių turtinės padėties patikrinimą, siųsdami užklausas bankams bei turto registrams.

Įstatymas įtvirtina, kad, aprašius visą bendrą sutuoktinių turtą, teisine tvarka nustatoma konkrečiam skolininkui tenkanti šio turto dalis. Tais atvejais, kai pažeidėjas nedirba ir neturi išieškojimui tinkamo turto, skola gali būti dengiama iš jo sutuoktinio pajamų ar bankuose laikomų piniginių lėšų.

Skolininkų žmonos dažnai priekaištauja, kad, areštuodami jų sąskaitas, antstoliai neva baudžia moteris už vyrų padarytus pažeidimus.

Taip nėra – vienas sutuoktinis nėra atsakingas už kitam tenkančios prievolės, šiuo atveju – baudos – įvykdymą. Šios prievolės dėl santuokos netampa bendromis. Jeigu vyras geruoju nesumokės baudos, moteriai tikrai neteks už jį atlikti viešųjų darbų.

Tačiau, kai kalbame apie sutuoktinių turtą, turime prisiminti, kad jis yra bendras tol, kol nepadalijamas teisine tvarka. Pagal šį principą vyrui priklauso dalis moters darbo pajamų ir priešingai. Kai iš tokių pajamų išieškoma sutuoktiniui paskirta bauda, laikoma, kad ji išieškoma iš jam tenkančios kito sutuoktinio atlyginimo dalies.

Pagal CK 3.110 straipsnį iš bendro turto negali būti tenkinamos tik tos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado anksčiau, negu buvo įregistruota santuoka.

Tad jeigu sutuoktiniai, vestuvių dieną pasižadėdami vienas kitam amžiną ištikimybę džiaugsme ir varge, vis dėlto nelinkę dalintis tokių prievolių našta, jie turėtų iš anksto nusistatyti teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Tokia sutartis gali būti sudaroma ne tik vedybų metu, bet ir vėliau.

Tačiau yra ir tokių prievolių, kurios po santuokos tampa bendromis. Tai prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymu, šeimos namų ūkio išlaikymu, teismo išlaidų atlyginimu bylinėjantis dėl šeimos interesų ir kt.

Visas bendrų prievolių rūšis apibrėžia CK 3.109 straipsnis. Pavyzdžiui, abu sutuoktiniai vienodai atsakingi už prievoles mokėti komunalinius mokesčius net ir tais atvejais, kai sutartis su elektros energijos ar šilumos tiekėjais sudaro tik vienas jų. Jeigu susikaupia nesumokėtų mokesčių skolos, jos išieškomos iš abiejų sutuoktinių turto.

Paaiškinimai, kad sutartis pasirašęs sutuoktinis minėtame bute nebegyvena, skolų nepanaikina ir teisine prasme nieko nekeičia. Geriausia išeitis tokiu atveju – sutuoktiniams susitarti, kaip atlyginti bendras skolas.

Jeigu tai nepavyksta, skolininkus gali prislėgti dar didesni nuostoliai, nes sprendimų vykdymo išlaidos pradėjus teismines procedūras dėl turto ir skolų padalijimo smarkiai padidėja.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Specialistai konsultuoja su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.